Anot A.Moisejevo, kitos išeities, kaip tik veržtis diržus, nelabai matyti, nes „nacionalinio turto“ – naftos – kainos kritusios nuo 120 iki kone 40 JAV dolerių už barelį.
Per pastaruosius metus rusų pajamos, perskaičiavus doleriais, jau sumažėjo 40 proc. Daugiausia dėl nuvertėjusio rublio.
Dar 2005–2010 metais Rusija patekdavo į pirmąjį dešimtuką valstybių, kuriose gyventojų gerovė auga sparčiausiai. Dabar jau pirmauja pagal smunkantį gyvenimo lygį. Bet Finansų ministerija įspėjo, kad tai – dar ne pabaiga.
Tarnautojus pamalonins?
Vis dėlto ruošti atsargas juodai dienai turės toli gražu ne visi.
„RBK Daily“ paskelbė tos pačios Finansų ministerijos parengtą biudžeto politikos formavimo per artimiausius trejus metus projektą.
Paaiškėjo, kad federalinių žinybų darbuotojams ketinama stabiliai didinti atlyginimus, kas mėnesį atseikėjant priemokas, kurios iki 2018-ųjų turi pasiekti 58 tūkst. rublių (dabartiniu kursu – 826 eurus).
Aukštesnės kategorijos valdininkams, jau dabar uždirbantiems nuo 132 tūkst. rublių (1,88 tūkst. eurų), priemokos po trejeto metų turi būti ne mažesnės kaip 150 tūkst. rublių (2,13 tūkst. eurų). Ne kas ketvirtį, o kas mėnesį.
Iš kur toks dosnumas? Pasirodo, projekto autoriai remiasi 2012 metais pasirodžiusiu prezidento Vladimiro Putino įsaku, kuriame nurodyta tobulinti valstybės valdymą ir didinti šio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, atsižvelgus į pasiektus rezultatus.
Nors rezultatų kaip ir nematyti, bent jau pirmąją įsako dalį patys valdininkai stengiasi stropiai vykdyti.
Turtuoliai nenuskurdo
Savo ruožtu Rusijos namų ūkių turtas per metus sumenko daugiau nei trečdaliu – nuo 2,2 trilijono dolerių pernai iki 1,3 trln. dolerių. Perskaičiavus vienam gyventojui – nuo 19,6 tūkst. iki 11,7 tūkst. dolerių. Pasiektas 2005-ųjų lygis.
Laikraštis „Trud“ paskelbė, kad sumenko ir dolerinių milijonierių skaičius – nuo 158 tūkst. iki 92 tūkst. Bet vien oficialiai. O nedeklaruotas turtas neįtrauktas, nors vieša paslaptis, kad jo apsčiai turi daugelis aukštesnio ar vidutinio lygio valdininkų.
Įdomu ir tai, kad nuo 2014 metų dešimt procentų rusų, turinčių daugiausia turtų, sugebėjo juos padidinti 2 proc., todėl dabar jų rankose – jau 87 proc. visų šalies materialių vertybių. Tai pranoksta ir Jungtinių Valstijų (76 proc.), ir Kinijos (66 proc.) rodiklius.
Neišsiverčia be paskolų
O kaip gyvena likusieji devyni iš dešimties Rusijos žmonių?
Pasak sociologų apklausų, net 62 proc. jų jau ėmė rinktis pigesnes prekes, 64 proc. dalies pirkinių išvis atsisakė.
Kone trečdalis kasdienėms reikmėms jau naudoja santaupas, o ketvirtadalis neišsiverčia be paskolų iš giminaičių ar draugų.
Negana to, 23 procentai gyventojų jau gauna neatlygintiną paramą.
Maskva jau pasiilgo šveicariškų sūrių?
Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ leido aštuonioms Šveicarijos įmonėms tiekti į Rusiją sūrius ir mėsos produktus.
2014 metų rugpjūtį Rusijos valdžia sureagavo į ES ir JAV sankcijas Rusijai ir paskelbė embargą maisto produktams – uždrausta iš Vakarų į Rusiją tiekti vaisius, žuvis, pieną ir jo produktus, kiaulieną, jautieną ir paukštieną.
Šveicarijai embargas išsyk nekirto, mat šalis nepriklauso ES. Tačiau ji prisidėjo prie kai kurių ES ir JAV sankcijų, taikomų Rusijai, tad sulaukė ir atitinkamo atsako.
Tačiau dabar, atrodo, Kremliaus pozicija darosi daug švelnesnė.
