Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą sukrėtė skaudžių eismo įvykių keliuose virtinė. Netoli Plungės per kraupią avariją žuvo net trys vienos šeimos nariai.
Skaudi eismo nelaimė nutiko Šalčininkuose – čia vienas žmogus žuvo ir trys buvo sužeisti, kai, vairuotojui nesuvaldžius automobilio, jis rėžėsi į medį.
Vilniuje sekmadienį būta įvykio, kai į autobusų stotelę, esančią netoli Vinco Kudirkos aikštės, įskriejęs BMW sužalojo net 8 žmones, du – ypač sunkiai.
Greiti ir apsvaigę
Ieškant skaudžių nelaimių priežasčių kaltė dažniausiai verčiama prastai vairavimo kultūrai, techniniams automobilių gedimams ar gamtos sąlygoms.
Be reikalo užmirštama, kad daugumos Lietuvos kelių būklė yra prasta, o jų atnaujinimo ir infrastruktūros plėtros projektai nuolat stringa.
Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Miškinio, eismo įvykius keliuose lemia keli svarbiausi veiksniai: eismo dalyvių elgesys keliuose ir miestų gatvėse, kelių infrastruktūros trūkumai ir transporto priemonių gedimai.
Greičio tyrimų duomenimis, net 50–90 proc. vairuotojų, išvairuojančių automobilius į valstybinės reikšmės kelius, viršija didžiausią leistiną greitį, o 30–40 proc. tą greitį viršija daugiau nei 10 km/val.
Skaudžiausios eismo nelaimės įvyksta, kai keliu lekiantys vairuotojai neapdairiai išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą arba lenkia neleistinose vietose.
D.Miškinio nuomone, į gatves neturėtų išriedėti nė vienas nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų apsvaigusio vairuotojo valdomas automobilis.
„Bet tam pasiekti reikia daug laiko ir darbo – institucijos privalo šviesti eismo dalyvius ir formuoti visuomenės supratimą apie atsakingą vairuotojų elgesį keliuose ir miestų gatvėse“, – kalbėjo D.Miškinis.
Pėstiesiems taip pat reikia sumanumo. Nevairuojantys žmonės nė nenutuokia, kad sutemus kelyje jie nepastebimi. Jei pėstieji nesegi atšvaitų, vairuotojai tik paskutinę akimirką sugeba pamatyti į gatvę žengiantį ar kelkraščiu judantį šešėlį.
„Daug eismo įvykių įvyksta ir ten, kur infrastruktūra nepritaikyta smarkiai padidėjusiam transporto srautui keliuose“, – pabrėžė D.Miškinis.
Krizė pagaliau atsitraukė
Sunkmetis jau praeityje. LAKD duomenimis, pernai vidutinis paros eismo intensyvumas magistraliniuose keliuose pakilo į didžiausias aukštumas nuo 2000 metų. 2014-aisiais jis siekė 8274.
Tai dukart daugiau nei 2000 metais, kai per parą svarbiausiais keliais pralekiančių automobilių skaičius sukosi apie 4337. Kartu tai kone tūkstančiu daugiau automobilių negu 2009 metais, kai ekonomika buvo nugarmėjusi į sunkmečio smegduobę.
Krovininio transporto srautas, palyginti su 2000-aisiais, pernai buvo kone pustrečio karto didesnis. Ir daug gausesnis nei sunkmečiu – per pastaruosius šešerius metus jis padidėjo nuo 1150 vidutiniškai per parą magistraliniais keliais pralekiančių automobilių iki 1490.
Kelias – lyg žudikas
„Automobilių eismo intensyvumas per pastaruosius penkiolika metų gerokai padidėjo, ypač „Via Baltica“ kelyje, vedančiame nuo Kauno į Marijampolę bei Suvalkus.
Tai pats pavojingiausias ir kruviniausias kelias Lietuvoje“, – pažymėjo D.Miškinis.
Per parą šiuo keliu pravažiuoja apie 14 tūkst. automobilių, iš jų net per 5 tūkst. – krovininių automobilių.
Vairuotojai skuba ir neretai, neįsitikinę saugumu, išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą. Dėl šios priežasties ir nutinka skaudžiausi eismo įvykiai.
Šiame kelyje kiekvienais metais įvyksta daugiausia eismo įvykių, o jų skaičius, tenkantis vienam kilometrui, yra 2–3 kartus didesnis nei kituose pagrindiniuose magistraliniuose keliuose.
Per pastaruosius penkerius metus kelyje tarp Kauno ir Marijampolės įvyko net 71 avarija, žuvo 20 žmonių, sužeisti 92. Vien šiemet per 6 eismo nelaimes du žmonės žuvo, o 9 buvo sužeisti.
Nuolat tenka bylinėtis
Jau prieš keletą metų LAKD pradėjo rengti šio kelio rekonstrukcijai reikalingus projektus, išpirkti žemę iš gyventojų, kad galėtų nutiesti naujas papildomas dvi eismo juostas nuo Kauno iki Marijampolės.
Kad būtų galima greičiau įgyvendinti projektą, darbai buvo suskaidyti į keturis etapus. Mat tam tikruose ruožuose buvo įstrigusios žemės paėmimo valstybės reikmėms procedūros.
„2014 metų pabaigoje buvo paskelbtas konkursas tiesti pirmą naujo kelio ruožą. Buvo rengiamasi darbus pradėti šių metų pavasarį. Bet dėl ginčų vykdant viešųjų pirkimų procedūras tik prieš mėnesį pradėjome rekonstruoti šį kelią“, – sakė D.Miškinis.
LAKD pasirašė rangos darbų sutartį, pagal kurią rangovas turi nutiesti dvi naujas eismo juostas nuo Kauno Marijampolės link – nuo 17 iki 23,5 kilometro.
Deja, net ir šiuo metu viešųjų pirkimų procedūros bendrovių „Kauno keliai“ ir „Latvijas tilti“ vis dar yra apskųstos Lietuvos aukščiausiajam teismui, nors pirmos ir antros instancijos teismų nutartys buvo vienodos ir palankios Kelių direkcijai.
Be šios bylos, Lietuvos aukščiausiajam teismui tie patys rangovai „Kauno keliai“ ir „Latvijas tilti“ pateikė ir kitą ieškinį dėl ES paramos lėšomis finansuojamo projekto „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas“.
Pagal šį projektą pasirašyta sutartis rekonstruoti kelio Vilnius–Kaunas Žiežmarių ir Moluvėnų sankryžas. Čia numatyta panaikinti vieno lygio sankryžas.
Atlikus jų rekonstrukciją magistralinio kelio ruožai tarp Vilniaus ir Kauno taps saugesni, šiose kelio dalyse bus padidintas maksimalus leistinas greitis.
Įdomu tai, kad bendrovės „Kauno keliai“ ir „Latvijas tilti“ skundžia beveik visus Kelių direkcijos arba didžiųjų savivaldybių infrastruktūros konkursus, nors bylas dažniausiai pralaimi. O kartais net ir gauna atgal. Antai „Latvijas tilti“ ir jos partnerė Lietuvoje „Kauno keliai“ teismų jau ne kartą pripažinti melavę ir manipuliavę informacija.
Kraupią statistiką galima įvertinti ir pinigais
Kol bendrovės „Kauno keliai“ ir „Latvijas tilti“ ieško nepamestos naudos teismuose, valstybė skaičiuoja Lietuvos keliuose patirtus nuostolius ir žmonių gyvybes.
LAKD duomenimis, eismo įvykiuose patiriama ekonominė žala priklauso nuo žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičiaus.
Apskaičiuota, kad 2014 metais žala Lietuvos ekonomikai, patirta per eismo įvykį žuvus vienam žmogui, siekė kone 600 tūkst. eurų, o dėl sužeisto žmogaus – per 54 tūkst. eurų.
Ši žala nuolat didėja. Pavyzdžiui, 2011-aisiais, žuvus vienam žmogui, valstybė patyrė apie 525 tūkst. eurų nuostolių, 2012-aisiais – 550 tūkst., 2013-aisiais – 566 tūkst. eurų.
Daugiausia žalos Lietuvos ekonomikai, atsižvelgiant į eismo įvykių rūšis, padaroma tuomet, kai sužalojami pėstieji ir kai susiduria automobiliai.
Pernai eismo įvykiai, per kuriuos buvo partrenkti pėstieji, valstybei pridarė 119 mln. eurų, o susidūrus automobiliams – 116 mln. eurų nuostolių.
Didžiausią žalą mūsų šalies ekonomika pernai patyrė dėl neatsakingo 25–34 metų vairuotojų elgesio. Jų padaryta žala siekė 63 mln. eurų.
LAKD duomenimis, šiemet iki spalio 19-osios Lietuvos keliuose ir miestų gatvėse įvyko 2459 eismo įvykiai – vos 75-iais mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Žuvo 169 žmonės – 25 mažiau nei per tą patį laikotarpį 2014-aisiais, iš jų valstybinės reikšmės keliuose 127 (pernai – 117). Sužeistųjų skaičius išliko toks pat – maždaug po 3 tūkst.
