„Krizės ekonomikoje nėra“. Taip pareiškė Rusijos ekonominės plėtros ministerijos galva Aleksejus Uliukajevas: nuo rugsėjo prasidėjo ekonomikos atsigavimas. Tikėtina optimizmo priežastis – „Rosstat“ (Rusijos valstybės statistikos tarnybos) duomenys.
Rugsėjo mėnesį pramoninės gamybos ir investicijų sumažėjimas pasirodė esąs mažesnis, negu tikėtasi. O nepriklausomi analitiniai centrai kalba net apie investicijų pagyvėjimą. Tiesa, gyventojai nusiteikę pesimistiškai – beveik pusė iš jų mano, kad blogiausi laikai ekonomikai dar prieš akis, rašo Nina Zabielina laikraštyje „Nezavysimaja gazeta“.
Investicinis aktyvumas 2015 metų trečiąjį ketvirtį taip pat šiek tiek pakilo. Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centras (CMAKP) teigia, kad rugpjūtį ir rugsėjį investicinių prekių (prekių – kapitalo, skirto ne tiesioginiam vartojimui, o gamybai. – Red.) pasiūla ėmė didėti.
Trečiąjį ketvirtį jos padidėjimas (neatsižvelgiant į sezoninius veiksnius) buvo vidutiniškai 1,3 proc. per mėnesį. Tačiau CMAKP mano, kad tai atsigavimo pradžia: susumavus trečio ketvirčio rezultatus investicinių prekių pasiūlos lygis buvo 20,8 proc. žemesnis už pernai metų rugsėjo lygį.
Nepriklausomi ekspertai yra įsitikinę: teigiama dinamika yra laikino pobūdžio.
„Raiffaizenbank (Rusijos komercinio banko. – Red.) analitikų nuomone, statistinių duomenų pagerėjimą lėmė vienkarčiai veiksniai: mašinų ir įrenginių, kurių gamybos ciklas yra ilgas, vienalaikis gamybos užbaigimas ir pramonės šakų, išlošiančių dėl rublio nuvertėjimo, suaktyvėjimas. Tačiau abu šie veiksniai yra laikini ir ateityje gali nepasikartoti.
„Išskyrus augimą žemės ūkio sektoriuje (104 proc. 2014 m. rugsėjo mėn.), kurį sąlygojo tiek sezoniniai veiksniai, tiek šios šakos suaktyvėjimas dėl anksčiau paskelbto embargo kai kurioms importinėms prekėms, kalbėti apie kokį nors didelį augimą kol kas negalime, – aiškina kompanijų grupės „Forex Club“ analitikė Irina Rogova. – Esminė Rusijos ekonomikos varomoji jėga – vartotojų paklausa – stabiliai mažėja“.
„Rosstat“ duomenimis, piliečių aktyvumas perkant prekes rugsėjo mėnesį sumažėjo 10 proc. (per praėjusius mėnesius pardavimai mažmenomis sumažėjo 9 proc.). Konsultacinės bendrovės „Capital Economics“ vertinimu, mažmeninio pardavimo kritimo tempai Rusijoje rugsėjo mėnesį buvo maksimalūs nuo 1999 metų. Smukimas yra neatsitiktinis – tai realaus darbo užmokesčio (prekių ar paslaugų kiekio, kurį žmogus gali įsigyti už nominalųjį darbo užmokestį, įvertinus infliaciją ir atskaičius mokesčius bei kitus atskaitymus. – Red.) tolesnio mažėjimo pasekmė. Pasak Ekonominės plėtros ministro pavaduotojo Aleksejaus Vedevo, šiais metais pirmą kartą per 17 metų užfiksuotas gyventojų realiųjų pajamų mažėjimas – 10 procentų.
„Apie jokį ekonomikos atsigavimą ir dėl to augančią finansų rinką kalbėti kol kas, deja, netenka. Atsigavimas po 2014–2015 metų nuosmukio vyks ne taip, kaip po 1998-ųjų ar 2008-ųjų metų, V raidės formos trajektorija. Veikiau tai bus šliaužimas dugnu L raidės formos trajektorija“, – mano „Profit Group“ tyrimų skyriaus vadovas Glebas Zadoja.
O Ekonominės plėtros ministerija (EPM), susumavusi rugsėjo mėnesio rezultatus, nustatė, kad yra augimo požymių: lyginant su praeitu mėnesiu, BVP padidėjo 0,3 proc., kai birželio–rugpjūčio mėnesius dinamika buvo nulinė, pranešė spalio 19 dieną Valstybės Dūmos biudžeto komiteto posėdyje A.Vedevas. Ketvirtąjį ketvirtį BVP rodikliai, atmetus sezono įtaką, taip pat augs, nors ekonomikos augimo tempai lyginant su pernai metais liks neigiami, sako EPM pareigūnai. Šios ministerijos prognozė 2015 metams liko nepakitusi: 3,9 proc. smukimas. Ją patvirtino A.Vedevas.
Spalio 15 dieną „Rosstat“ paskelbti duomenys rodo, kad rugsėjo mėnesį pramoninė gamyba Rusijoje išaugo 3,4 proc., lyginant su rugpjūčio mėnesiu (atmetus sezono įtaką – 0,6 proc.), tačiau susitraukė 3,7 proc., lyginant su analogišku praeitų metų laikotarpiu.
Atmetus sezoninių veiksnių įtaką, pramonės produkcijos išleidimo didėjimas skaičiuojant mėnesiais buvo pats didžiausias nuo pernai metų gruodžio. Daugelis pramonės šakų, lyginant su praeitais metais, augo įspūdingai. Be elektrovežių, kurių išleidimas išaugo 2,2 karto, lyginant su 2014 metų rugsėju, pastebimai išaugo lagaminų ir moterų rankinukų (+100 proc.), metalo pjovimo staklių (+21,4 proc.), mėsos (+18 proc.) ir kitų prekių gamyba.
Kalbėdamas per televiziją, EPM vadovas Andrejus Uliukajevas įvardijo dar vieną šio augimo varančiąją jėgą – maisto pramonę. „Vienintelė pramonės šaka (neskaitant gavybinės pramonės), kuri pas mus vystosi, yra maisto pramonė“, – sakė ministras.
Tiesą sakant, Rusijos piliečiai kol kas nėra tokie optimistai kaip valdininkai. Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centro (VCIOM) apklausa rodo, kad bemaž pusė šalies gyventojų (48 proc.) mano, jog patys sunkiausi laikai šalies ekonomikai dar neatėjo. Tai 8 proc. daugiau, negu šių metų liepą, ir 17 proc. daugiau, negu gegužę. O respondentų, manančių, kad sunkūs laikai jau praėjo, nuo gegužės iki rugsėjo sumažėjo nuo 33 iki 19 procentų.
Komentuodamas apklausos duomenis VCIOM ryšių direktorius Aleksejus Firsovas pažymėjo, kad optimizmo dėl ateities sumažėjimas yra nerimą keliantis simptomas.
„Šis veiksnys lemia vartotojimo ekonomikos susitraukimą, atsisakymą nuo ilgalaikių strategijų. Rusijos žmonių nuotaikas galima pakeisti tik stipriais politiniais sprendimais“, – kalbėjo A.Firsovas.
Vienas iš tokių sprendimų, galbūt, bus Centrinio banko bazinės palūkanų normos sumažinimas, kurio laukiama. Tačiau jei kreditų atpigimo tikimybė yra gana didelė, o vartotojų nuotaikos gali šiek tiek pagerėti, tai investicijų didėjimas – aiškiai yra ne artimiausių mėnesių, o netgi ne artimiausių metų perspektyva, apibendrina ekspertai.
Parengė Leonas Grybauskas
