Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas pasiūlė tris – 15, 25 ir 40 proc. – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Antradienį Seimas priėmė svarstyti parlamentaro parengtas atitinkamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas.
Parlamentaras tikisi, kad nuo 2017 metų ar 2018 metų pataisos galėtų įsigalioti, jeigu jų svarstymas neužtruks Seime.
Pajamoms, kurios per metus nesiektų 14 tūkst. eurų parlamentaras siūlo taikyti 15 proc. mokesčio tarifą, nuo 14 tūkst. iki 36 tūkst. eurų – 25 proc. tarifą, o didesnėms kaip 36 tūkst. eurų – 40 proc. tarifą.
Tokį pasiūlymą jau spėjo sukritikuoti tiek ekonomistai, tiek užsienio šalių investuotojai. Šveicarijoje gyvenantis Tomas Tautkus – vienas tokių.
Jis užsiima žuvų perdirbimu. Lietuvis yra kompanijos „Marvelfoods“, užsiimančios žuvies produktų gamyba, dalininkas. „Marvelfoods“ užima apie 15 proc. Šveicarijos rinkos, o produktus eksportuoja į Italiją ir kitas šalis. Tačiau smarkiai sustiprėjus Šveicarijos frankui verslininkas nusprendė, kad laikas perkelti gamybą į kitas šalis.
„Pats esu lietuvis, todėl nusprendžiau perkelti perdirbimą į Lietuvą. Čia radome partnerių ir sėkmingai išsiuntėme pirmąsias siuntas i Šveicariją. Perkame žuvis Norvegijoje, perdirbame Lietuvoje, o galutinį produktą vežame į Šveicariją ir į kitas šalis. – lrytas.lt dėstė T.Tautkus. – Taip pat planavome investuoti į partnerių įmonę, skverbtis į Vakarų Europos rinkas.“
Tačiau pastarieji įvykiai Seime jį išgąsdino. Antradienį vakare Seimas patyliukais po pateikimo pritarė iniciatyvai apmokestinti daugiau uždirbančius asmenis. 40 procentų pajamų mokestis gali užgulti tuos, kurie per metus gauna 36 tūkstančius eurų.
Nors įstatymo pataisai dar turi galutinai pritarti Seimas, T.Tautkų ir jo kolegas progresinių mokesčių atgaivinimas privertė keisti planus.
„Supratau, kad jeigu tokios idėjos gimsta Seime, vietos gamyklai turiu ieškoti kitur. Todėl pradedame žvalgytis Estijoje, ten greičiausiai ir investuosime“, – teigė T.Tautkus.
Jis teigia, kad rado Lietuvoje žmonių, kurie sudarytų filialo branduolį. Bet planus teko pakeisti, o žmones įdarbinti Šveicarijoje.
„Lietuvoje buvome numatę investuoti į filialą, bet jei valdžia ketina įvesti tokius mokesčius, tai man būtų per brangu“, – prisipažino verslininkas.
Kodėl jį išgąsdino progresinių mokesčių idėja, kai dauguma darbininkų uždirba kiek daugiau nei minimumą?
„Tokiame versle svarbūs ne tik eiliniai darbininkai, bet ir talentingi vadybininkai. O geri specialistai Lietuvoje per mėnesį į rankas gauna 2500–3000 eurų. Tai jau Prancūzijos lygio alga, tad gal geriau būtų ten investuoti“, – svarstė T.Tautkus.
Lrytas.lt jam priminė, kad progresiniai mokesčiai Prancūzijoje – vieni didžiausių, dėl to piktinasi turtuoliai, kino žvaigždės.
„Taip, progresiniai mokesčiai yra daug kur, bet mokesčiai dirbantiesiems skiriasi procentais, o ne kartais. Šveicarijoje toks skirtumas būtų nesuvokiamas, nes net daugiausia uždirbantys žmonės moka didžiausią dalį – 14,6 proc. Mažiau uždirbantys moka iki 8 procentų progresinius mokesčius, priklausomai nuo algos dydžio ir jos augimo“, – pasakojo verslininkas.
Net ir tokie mokesčiai, pasak jo, Šveicarijoje yra kritikuojami.
„Žymiai protingiau turėti vieną tarifą, o nepasiturinčius žmones remti per išmokas“, – mano kompanijos „Marvelfoods“ dalininkas.
Jis teigė nesuprantantis, kaip Seime galėjo kilti idėja taip drastiškai pakelti mokesčius.
„Suprasčiau, jei būtų įvesti nedideli progresiniai mokesčiai. Tačiau iškart siūlyti tokius dydžius ir dar priimti juos Seime yra neprotinga. Manau, užsienio investuotojai dėl to tikrai nusigręš nuo Lietuvos“, – kalbėjo T.Tautkus. Pasak jo, augančios šalys, kurios stengiasi pritraukti investicijų, turėtų elgtis atsargiau su progresiniais mokesčiais, o ypač Lietuva, pagal investicijas nespindinti Europoje.
Verslininkas lrytas.lt skaitytojams siūlo palyginti, kokie yra progresiniai mokesčiai Šveicarijoje. Apie juos daugiau sužinoti galite čia.
