Jauna moteris savo darbo valandų neskaičiuoja, mat darbuojasi šeimos versle – Jerevano centre esančiame nedideliame viešbutyje „Praha“, kurį su vyru atidarė prieš penkerius metus, iš karto po ekonominės krizės.
L.Zakaryan prisipažino, kad į Armėniją pasigrožėti kalnais ir tūkstantmečių senumo istoriniais paminklais vykstantys turistai nenujaučia, kas dedasi vietos gyventojų širdyse: „Kasdien skaitau naujienas ir labai išgyvenu dėl to, kas vyksta. Man skaudu dėl kiekvienos netekties, nesvarbu, ar tai buvo Armėnijos, ar Azerbaidžano pusėje, juk mes visi esame žmonės“, – sunkiai žodžius rinko moteris.
Pašnekovė pabrėžė, kad kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų esanti Armėnija yra atvira keliautojams iš viso pasaulio, o ir šiems čia neabejotinai yra ką atrasti.
– Kaip manote, kokius turistus traukia Armėnija?
– Atvyksta daug europiečių, bet pastaruoju metu itin padaugėjo svečių iš Irako ir Irano. Mūsų šalį dažniausiai lanko tie europiečiai, kuriems jau per 60 metų. Juos itin traukia istoriniai kultūriniai turai, jaunimas atvyksta nebent į mainų programas, tiesiog keliaujantys – retenybė. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog mes neturime jūros, nes jaunimas paprastai ieško aktyvaus poilsio ir pramogų, be to, Armėnija dažniausiai pristatoma kaip itin senos kultūros šalis, gal tai jiems ne visada atrodo patrauklu.
– Iš kokių šalių dažniausiai atvyksta jūsų svečiai?
– Daugiausia sulaukiame iš Irano, ypač daug jų į Armėniją atvyksta minėdami savo naujuosius metus pavasarį. Tuo metu Armėnijoje gali pagalvoti, kad iš tikrųjų lankaisi Irane – tiek daug jų atvyksta į Armėniją. Taip pat atvyksta europiečių ir rusų.
Pastebime naują tendenciją, tiesa, nežinau, ar tai būtų galima sieti su Muitų sąjunga, bet svečiai iš Rusijos ėmė itin aktyviai lankyti Armėniją.
– Ko Armėnijoje ieško iraniečiai, europiečiai ir rusai?
– Pasidalysiu savo patirtimi: rusai labai mėgsta skaniai pavalgyti, o būtent tai jie ir randa mūsų šalyje. Jiems taip pat patinka lankyti istorines vietas. Pati mačiau, kaip rusų turistės apkabina senus akmenis. Paklausiau, kodėl jos taip daro, ir man atsakė, kad taip nori pajusti unikalią istorinių vietų energetiką.
Iraniečiai atvyksta tik norėdami pajusti laisvę – jiems patinka naktį vaikščioti mieste, laisvai gerti alų kavinėse, istoriniai ir kultūriniai kelionės aspektai jiems nerūpi.
Kartą į viešbutį atvyko iranietis. Jis kelioms minutėms nuėjo į savo kambarį ir netrukus grįžo į registratūrą tik su apatiniais. Supratęs, kad žiūriu į jį sutrikusi, jis paklausė: „O ką – negalima? Juk čia viskas galima...“ Tuomet jam atsakiau, kad ir čia esama tam tikro etiketo.
– Kaip manote, kas traukia rusus turistus į Armėniją? Gal jiems tai pigaus poilsio šalis?
– Tiesą sakant keliautojams Armėnija nėra pigi šalis. Neturime savo oro vežėjo, tad bet kuriuo atveju keliauti į mūsų šalį nėra pigu, ir daug turistų atvyksta per Gruziją. Labai tikiuosi, kad šis klausimas kaip nors bus sprendžiamas. Jei bus įmanoma turistams pasiūlyti pigesnių bilietų, tai ir bendra kelionės kaina bus mažesnė, pritrauksime į šalį daugiau turistų.
Kalbant apie rusus turistus, jie labai pamėgo mūsų slidinėjimo kurortus. Tad daugelis armėnų vyksta atostogų į Gruziją, mat į Armėniją atvyksta daug turistų iš Rusijos. Turistai iš Rusijos pakelia ir poilsio kainas taip, kad vietinis armėnas, kuris gauna vidutinį darbo užmokestį, negali sau leisti ilsėtis savo šalyje ir vyksta į kaimyninę Gruziją.
– Kokia, jūsų nuomone, galėtų būti vidutinė kelionės (skrydžio, apgyvendinimo ir ekskursijos) kaina žmogui, kad ji taptų patraukli?
– Manau, protinga kaina septynioms dienoms su skrydžiu, kai turistas apgyvendinimas vidutinės klasės viešbutyje, galėtų siekti 500 JAV dolerių (441 euras).
– Kokių stereotipų apie Armėniją ir armėnus turi į šalį atvykstantys turistai?
– Šiuo metu esame sudėtingoje situacijoje dėl konflikto su Azerbaidžanu, bet žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad visą šalį siaubia karas ir keliauti po Armėniją labai pavojinga. Tik atvykę jie supranta, kad iš tiesų padėtis kitokia. Teko susidurti su nuomone, kad Armėnija labai skurdi šalis, bet tai taip pat netiesa.
– Su kokių šalių turistais problemų turite daugiausia?
– Turime bėdų su turistais iš Indijos. Juos kartais tenka drausminti ir įspėti, kad pas mus taip pat esama tam tikrų taisyklių. Kartais jų elgesys verčia paaiškinti, kad vieni ar kiti dalykai netoleruojami.
Jokių bėdų neturime su europiečiais, bet tendencija tokia, kad dažniausiai keliauja vyresnio amžiaus žmonės. Garbaus amžiaus turistams kartais sunku judėti, o Armėnija kalnuotas kraštas ir ne visos vietos yra pritaikytos žmonėms, kurie sunkiai juda. Jiems dažniau ir medikų pagalbos prireikia dėl kitų problemų. Taip jau sutampa, kad jei kas nors nutinka, tai dažniausiai turistams iš Europos.
– Jerevano centre, suvenyrų turguje, galima nusipirkti daug įvairios sovietmečio simbolikos, karinių uniformų ir pan. Ar tai nestebina atvykstančių europiečių, nes kai kuriose šalyse į prekybą tokiais sendaikčiais žiūrima gana nepalankiai arba ji net draudžiama?
– Taip, kai kuriuos turistus tai stebina, bet įvairūs kolekcionieriai trina rankomis, mat čia jie gali nebrangiai papildyti savo monetų ir kitas kolekcijas.
– Ar daug turistų atvyksta į Armėniją iš Baltijos šalių? Kokia nuomonė Armėnijoje apie šių šalių turistus?
– Labai daug jų neatvyksta, bet pasitaiko, kad apsilanko nedidelės grupės. Su žmonėmis iš Baltijos šalių labai lengva bendrauti, tai labai aukštos kultūros žmonės.
– Kaip manote, kokios turizmo perspektyvos laukia Armėnijos per ateinančius kelerius metus?
– Meldžiuosi pasaulyje taikos, nes globali politinė situacija turi labai didelės įtakos turizmui. Kai žmonės įsitikinę, kad šalyje neramu, jie ten nevyksta. Kodėl mes šiemet turime sumažėjusį europiečių skaičių? Sankcijos Rusijai ir kiti veiksniai lėmė, kad turistų iš Europos sumažėjo.
Mano tėvai kilę iš Kalnų Karabacho, į Jerevaną atvyko vos vedę. Šiuo metu Kalnų Karabache gyvena daug giminaičių, su kuriais dažnai susitinkame. Mano šeima taip pat nuo karo nukentėjo – karo metu žuvo mano brolis.
Ir šiandien mes negalime ramiai gyventi. Žinome, kad vyksta karas, ir kasdien gali būti netekčių. Kasdien skaitau naujienas ir labai išgyvenu dėl to, kas vyksta prie kontaktinės linijos. Man skaudu dėl kiekvienos netekties, nesvarbu, ar tai buvo Armėnijos ar Azerbaidžano pusėje, juk visi esame žmonės. Tai, kad šiandien čia vyksta karas, – politikos rezultatas.
– Kodėl viešbutis Jerevano centre pavadintas „Praha“?
– Taip susiklostė, kad mano šeimos 1999 metais įkurta kompanija iš pradžių vertėsi stiklo gaminių iš Čekijos importu. Po kurio laiko nusprendėme atsidaryti viešbutį ir kompanijos pavadinimo nekeitėme.
Viešbutis veikia jau penkerius metus, jo atidarymui ėmėme ruoštis iš karto po ekonominės krizės. Idėją atidaryti viešbutį buvo mano vyro, nes jis daug metų dirbo viešbučio „Metropol“ valdytoju, pati taip pat dirbau kitoje kompanijoje. Aplinkybės ėmė taip klostytis, kad supratome, jog dviese galime darbuotis šeimos versle.
– Ar nemanote, kad viešbučio atidarymas iš karto po krizės – rizikingas žingsnis?
– Ne, tuo metu taip neatrodė, juo labiau buvo tam tikras stimulas dirbti. Į Armėniją pradėjo vykti turistai, atsirado paklausa. Stengėmės orientuotis į viduriniosios klasės svečius.
– Ar posūkis į naują veiklos sritį reiškė, kad turizmo verslo paslapčių teko mokytis nuo pradžių?
– Esu įgijusi psichologės-sociologės diplomą, bet turizmo verslu domėjausi visuomet. Net teko kurį laiką padirbėti vienoje turizmo kompanijoje.
– Ar pamenate atvejų, kai patirties trūkumas būtų pakišęs koją ar įvėlęs į nemalonius ar linksmus nutikimus?
– Taip, tokių atvejų būta, juk iš klaidų mokomės. Kartą restorane vyko banketas ir atvyko šokėjos, kurios turėjo pasirodyti svečiams. Jos turėjo kur nors persirengti, o aš neturėjau ką joms pasiūlyti, tad nusprendžiau trumpam įleisti į kambarį, kuriame gyvenęs svečias tuo metu buvo išėjęs. Linkimo ironija, bet vos tik merginos įėjo į kambarį, pamačiau, kad mūsų svečias grįžta. Neliko nieko kita, kaip tik jo atsiprašyti ir pasakyti, kad šiuo metu jo kambaryje persirengia merginos. Žinoma, vyriškis nustebo, bet paskui pajuokavo, kad ir pats mielai užeitų. Tai buvo labai taktiškas turistas, kuris suprato, į kokią padėtį aš patekau.
