„Kol kas pradedame su bandomąja programa ir vėliau žiūrėsime, kur galime plėstis. Mūsų tikslas – suteikti vartotojams naują pasirinkimo būdą. Suprantame, kad miestuose transporto ekosistema yra kompleksinė ir mes norime prie jos pridėti kitokį keliavimo būdą“, – BNS teigė A.Lobovas.
„Uber“ veikia per mobiliąją aplikaciją, kurią įsidiegę vartotojai gali išsikviesti vairuotojus, naudojančius savo asmeninius automobilius. Jos atstovai su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi antradienį pasirašė pasitikėjimo memorandumą – sutarta, kad netrukus sostinėje pradės veikti bandomoji dalijimosi automobiliais programa.
A.Lobovas teigė kol kas negalintis pasakyti, kada bus pradėta bandomoji programa, tačiau nurodė, kad įmonė jau ieško partnerių vežėjų.
„Iš pradžių turime įvertinti potencialių vežėjų partnerių susidomėjimą. Jau žinome, kad yra didelis potencialių vartotojų susidomėjimas. Kai turėsime daugiau informacijos, galėsime aiškiau nuspręsti, kada paleisti programą“, – kalbėjo „Uber“ atstovas.
Pasak jo, įmonės atstovai artimiausiu metu taip pat ketina susitikti su Vyriausybės atstovais.
„Skiriame daug dėmesio tinkamos reguliacinės aplinkos atsiradimui automobilių dalinimosi versle (...) Tikiuosi, kad „Uber“ ir automobilių dalinimosi veikla taps puikiu modeliu visai dalinimosi ekonomikai ir jos plėtrai“, – sakė A.Lobovas.
R.Šimašius anksčiau BNS teigė, kad „Uber“ verslui Lietuvoje kol kas kliudo „saugumo, techninio lygio išlaikymo ir atsakomybės“ reglamentavimas, pavyzdžiui, prievolė teikiant taksi paslaugas turėti plafoną, taksometrą, geltonos spalvos numerį, būti išlaikius specialų egzaminą. „Uber“ šių principų netaiko, be to, priešingai nei tradicinis taksi, bendrovė neteikia paslaugų, kai į automobilį galima įsėsti tiesiog gatvėje.
„Uber“ atstovas teigė, kad įmonė kol kas teiks paslaugas tik Vilniuje ir tik vėliau galvotų apie plėtrą į kitus šalies miestus.
JAV, San Franciske, įsikūrusi bendrovė „Uber International“ veikia 60-yje pasaulio valstybių, tarp jų – Estijoje bei Lenkijoje.
Dėl „Uber“ veiklos šiemet vyko dideli taksi vairuotojų protestai Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, taip pat Kolumbijoje, Kinijoje. Mobili aplikacija dėl nesąžiningos konkurencijos ir trūkstamų leidimų buvo uždrausta Ispanijoje, dėl incidentų su keleiviais – Indijos sostinėje Delyje.
