Faktas tai, jog jos turėtų atsirasti šalies didmiesčiuose. „Nenoriu prisižadėti, reikia rasti tam tinkamas patalpas“, – kalbėjo I.Damulienė.
Žinoma ir tai, jog Vilniuje šis vaistinių tinklas dar vienos naktinės vaistinės neatidarys. Anot I.Damulienės, sostinėje dviejų jos atstovaujamo tinklo naktimis veikiančių vaistinių – per akis.
Pirmaujame ne tik prekybos centrais
„Eurovaistinių“ tinklas pastaraisiais metais stipriai nesiplėtė – šiuo metu veikia 265 „Eurovaistinės“. Apie plėtrą nekalbama ir kitąmet.
„Vaistinių Lietuvoje – labai daug. Palyginti su kitomis ES šalimis, turime vieną didžiausią vaistinių skaičių, tenkantį vienam gyventojui. Visi nori būti arčiau vartotojo. Konkurencija rinkoje didžiulė“, – sakė vaistinių tinklo valdybos pirmininkė.
Pavyzdžiui, Lietuvoje vienai vaistinei tenka 1376 gyventojai, Latvijoje – 2081, Estijoje – 2753, Lenkijoje – 3410, Danijoje – 17828.
Skaičiuojama, kad „Eurovaistinėse“ per mėnesį apsilanko apie 1,5 mln. klientų. Tiesa, šiais metais jų į vaistines ateina mažiau, tačiau pirkėjo krepšelis auga. Vien per devynis šių metų mėnesius vaistinių tinklo apyvarta išaugo 7 procentais.
Naujovė po naujovės
Šių metų pabaigoje ir ateinančių metų pradžioje vaistinėms reikės įgyvendinti naujoves: jau lapkričio 2-ąją atsiranda el.receptas, o nuo sausio vaistininkai ims teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Vien šiais metais tam, kad sistemos būtų pritaikytos el.receptams priimti, „Eurovaistinė“ investavo apie 100 tūkst. eurų. Ar reikės daugiau investicijų ir kokios jos galėtų būti, I.Damulienė neprognozavo.
Nors nuo ateinančių metų sausio vaistinės galės teikti farmacinės rūpybos paslaugas, tačiau šios rinkos dalyviams sudėtinga numanyti, kokių investicijų tam reikės. Mat Sveikatos apsaugos ministerija dar nėra iki galo nurodžiusi, kokias paslaugas vaistinės galės teikti, kokie bus keliami reikalavimai, kaip vaistinės turės būti pritaikytos.
„Iš kitos pusės, jau dabar nemažai dalyvaujame farmacinėje rūpyboje. Todėl veikla neturėtų kardinaliai skirtis nuo dabartinės“, – kalbėjo I.Damulienė.
