„Economist Group“ analitinis skyrius reitingavo 80 pasaulio šalių, atsižvelgdamas į tokius rodiklius kaip bendra sveikatos apsaugos ir paliatyviosios medicinos kokybė (galimybės oriai mirti sava mirtimi. – Red.), medicininių paslaugų prieinamumas ir sveikatos apsaugos sistemos infrastruktūra, medicinos personalo parengimo kokybė, visuomenės informuotumas apie paliatyviąją mediciną.
Šis reitingas sudarytas ne be pagrindo: tobulėjant sveikatos apsaugos sistemoms ir ilgėjant gyvenimo trukmei tai, kokiomis sąlygomis sergantis žmogus gyvena paskutiniąsias savo dienas ir miršta, darosi vis svarbiau. Kai kurios šalys pastaraisiais metais gerokai sustiprino savo pozicijas šiame indekse.
Štai, pavyzdžiui, Uganda (35 vieta) pasiekė, kad šalies gyventojai turėtų daugiau galimybių gauti morfijaus ir taip pastebimai pagerino nepagydomai sergančių žmonių kančių palengvinimo rodiklį. O paliatyvioji slauga Mongolijoje (28) pasiekė aukščiausią lygį tarp neturtingųjų šalių, kai prieš penkiolika metų šalyje apskritai nebuvo paliatyviosios slaugos ligoninių.
Susumavus visus rezultatus, pagal „gyvenimo prieš mirtį“ kokybę pirmajame dešimtuke eilės tvarka išsirikiavo šios šalys: Didžioji Britanija, Australija, Naujoji Zelandija, Airija, Belgija, Taivanas, Vokietija, Nyderlandai, JAV ir Prancūzija. Tris paskutines vietas tarp vertintų šalių užėmė Filipinai (78), Bangladešas (79) ir Irakas (80).
Lietuva pagal šiuos rodiklius atsidūrė 30 vietoje, „įsikūrusi“ tarp Centrinės Amerikos valstybių – Kosta Rikos (29 vieta) ir Panamos (31). Iš šalių-kaimynių Lenkija yra 26 vietoje, Rusija – 48-oje. Baltarusija ir Latvija (kaip ir Estija) nereitinguotos.
EIU analitikai pažymi, kad apskritai pasaulyje mažiau kaip 10 proc. žmonių, kuriems reikalinga priežiūra prieš atsisveikinant su šiuo pasauliu, tuo gali pasinaudoti. Ekspertai pripažįsta, kad netgi Didžiojoje Britanijoje, kuri pripažinta geriausia, nėra deramos kiekvieno sunkiai sergančio piliečio priežiūros.
Parengė Leonas Grybauskas.
