Nuosekliai šio tikslo siekianti mūsų valstybė pastaraisiais metais žengė reikšmingą žingsnį šalies ekonomikai skatinti, užmegzdama itin glaudžius ryšius su Kinija, kuri inicijuoja Šilko kelio atkūrimą, ir su Kazachstanu.
„Dirbame globaliai ir pažangiai, turime ne vieną sėkmingo bendradarbiavimo plėtros pavyzdį. Šiuo metu mums labai svarbus tiek vienos didžiausių Kinijos kompanijų atėjimas į Lietuvą, tiek ir bendri projektai su Kazachstano įmonėmis, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Kad Lietuva ir vienintelis mūsų valstybės jūrų uostas pasirinkti įgyvendinant Kinijos Šilko kelio strategiją, išties didelis pasiekimas.“
Užsienio partneriams Lietuva patraukli dėl patogios geografinės padėties, artimų didelių – ES ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių – rinkų, modernių Klaipėdos uosto terminalų ir išplėtotų logistikos centrų tinklų bei transporto infrastruktūros.
Per mūsų šalies teritoriją eina sausumos krovinių keliai tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europos valstybių, o neužšąlantis Klaipėdos uostas leidžia transportuoti krovinių srautus Baltijos jūros regione.
Lietuvai svarbūs susitarimai
Kinijos valstybės valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų kompanija „China Merchants Group“ (CMG) Lietuvoje planuoja steigti „vieno kelio, vieno ekonominio bendradarbiavimo“ centrą, kurį sudarytų transporto ir pramonės įmonės.
Spalio pradžioje mūsų šalies Vyriausybėje lankęsi šios kompanijos atstovai pasirašė ketinimų protokolus su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir logistikos įmone „VPA Logistics“.
Lietuvai šie susitarimai labai svarbūs, juolab kad CMG yra viena didžiausių Kinijos valstybinių korporacijų, uostų operatorių lyderė. Šiuo metu ji įgyvendina 270 mln. eurų vertės projektą Baltarusijoje – šalia Minsko oro uosto kuria milžinišką pramonės parką „Didysis akmuo“. Pirmąjį šio projekto etapą numatoma baigti iki 2016-ųjų pabaigos.
Statybų metu per Klaipėdos uostą Kinijos bendrovė ketina vežti statybines medžiagas, įrangą, konstrukcijas, o naujajame pramonės parke pradėjus veikti gamykloms – gabenti joms žaliavas. Prognozuojama, kad nuo 2017 m. CMG per mūsų uostą gabens ne mažiau kaip 120 tūkst. konteinerių (TEU) per metus.
Kompanijos milžinės dėmesys
Kinus taip pat sudomino Lietuvos pasiūlymas krovinius vežti konteineriniais traukiniais „Vikingas“ ir „Saulė“ bei investuoti į šiemet atidarytus Vilniaus ir Kauno logistikos centrus.
Pasirašęs ketinimų protokolus su Klaipėdos uostu ir logistikos įmone „VPA Logistics“, CMG prezidentas Li Xiaopengas susitiko su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais. Susitikimo metu tarpusavio bendradarbiavimo perspektyvas svečias įvardijo kaip realias ir teikiančias įvairių veiklos galimybių.
Kompanija CMG dar šių metų gegužę Lietuvoje pasirašė supratimo memorandumus su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, „Lietuvos geležinkeliais“ ir Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ).
Sėkmingas vizitas į Kiniją
Nors Lietuva yra mažos gyventojų populiacijos šalis, o Klaipėda neprilygsta uostams gigantams Kinijoje, mūsų valstybės, kaip patikimos transporto ir logistikos partnerės, ir modernaus šalies uosto vardas vis dažniau minimas Tolimuosiuose Rytuose.
Tuo įsitikino susisiekimo ministras R.Sinkevičius ir jo vadovaujama delegacija, šiemet rugsėjo pabaigoje apsilankiusi Urumči, Lianjungango, Šendženo, Honkongo miestuose Kinijoje ir susitikusi su vietos valdžios ir verslo atstovais. Šis Lietuvos delegacijos vizitas į Kiniją buvo itin sėkmingas.
Susisiekimo ministras R.Sinkevičius, Honkonge susitikęs su CMG valdybos pirmininku Li Jian Hongu, diskutavo apie šios Kinijos kompanijos veiklos planus Lietuvos transporto ir pramonės sektoriuose.
Kinai informavo pasirinkę Lietuvą kaip Kinijos Šilko kelio strateginę vietą. Po daugelio vizitų į mūsų šalį ir išsamios analizės jie teigė padarę išvadą, kad Klaipėdos uostas yra perspektyviausias tarp kaimyninių uostų, todėl nusprendė čia investuoti.
CMG jau pradėjo derybas su privačiomis Lietuvos kompanijomis dėl terminalo Klaipėdos uoste įsigijimo ir didelio logistikos bei pramonės centro uostamiestyje steigimo.
Sudomino projektas „Saulė“
Susisiekimo ministras R.Sinkevičius su Kinijos Sindziano provincijos vicegubernatoriumi Hasimu Mutelifu aptarė galimybę įkurti bendrą darbo grupę, kuri spręstų Lietuvos ir 23 mln. gyventojų turinčio Sindziano, aktyviai dalyvaujančio nacionalinėje Šilko kelio programoje, bendradarbiavimo transporto srityje klausimus.
Kartu buvo aptarta galimybė eksportuoti prekes iš Sindziano į Europą per Lietuvos teritoriją ir plėtoti projektą „Saulė“: šiuo metu tarp Lietuvos ir Kazachstano kursuojančiam traukiniui kroviniai iš Kinijos taip pat labai reikalingi.
„Sindziano valdžia palaiko Lietuvos iniciatyvą traukinio „Saulė“ maršrutą pratęsti iki Kinijos Urumči miesto, kuris siekia multimodalaus transporto centro statuso, – sako Lietuvos susisiekimo ministras. – Planuojame, kad Urumči miestas taps Kinijos Rytų vartais kroviniams iš Kinijos ir kitų Rytų šalių, o Kaunas ir Klaipėdos jūrų uostas su logistikos terminalais, – intermodaliu transporto mazgu Vakaruose arba Kinijos Vakarų vartais į Europą.“
Susitikimo su ministru R.Sinkevičiumi metu Kinijos Dziangsu provincijos vicegubernatorius Li Yunfengu patvirtino pasiryžimą bendradarbiauti su Lietuva.
Ryšių su Kazachstanu plėtra
Lietuvai vis svarbesniu partneriu transporto ir logistikos srityje tampa Kazachstanas. Vienas pagrindinių dvišalio bendradarbiavimo tikslų – transporto ir logistikos plėtra, strategiškai suartinanti Europą su Azija. Neabejojama, kad šį bendradarbiavimą leis sustiprinti atkurtas Šilko kelias.
„Dar 1994 m. užmegzti santykiai su Kazachstanu klostėsi iš lėto, tačiau šiuo metu pasiekta aktyvumo stadija. Vien pernai surengta 10 vyriausybinių susitikimų ir daugybė ekspertų grupių posėdžių. Tokia intensyvi komunikacija padeda kryptingai siekti abiejų šalių ekonominių tikslų“, – pabrėžia ministras R.Sinkevičius.
Šių metų birželį Klaipėdoje vyko Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos surengta konferencija „Naujas Šilko kelias – patikimas Europos ir Azijos ryšys“, kurioje dalyvavo ir Kazachstano delegacija. Forumo metu pasirašyti trys memorandumai dėl aktyvesnio bendradarbiavimo investicijų, tranzito, logistikos ir transportavimo srityse.
Bendradarbiavimo perspektyvos
Kazachstanas siekia realizuoti logistikos projektus, kurie leis padidinti intermodalių terminalų pajėgumus Kinijoje ir ES šalyse.
Kazachai kuria krovinių koridoriaus Rytai–Vakarai paskirstymo centrą ir numato įgyvendinti Aktau jūros uosto plėtros ir specialiosios ekonominės zonos projektą „Korgasas–Rytų vartai“. Lietuva analogiškai plėtoja ES regioninio transporto mazgo projektą „Klaipėda–Vakarų vartai“.
Kazachstanui įgyvendinus pagrindinius infrastruktūros projektus, Kinijos prekių, siunčiamų į Europą sausuma, dalis turėtų keliskart padidėti, todėl planuojama, kad traukinys „Saulė“ ateityje pasieks milijono tonų apkrovą per metus.
2014 m. geležinkelių transportu tarp Lietuvos ir Kazachstano buvo pervežta net 25,5 proc. daugiau krovinių (per 800 tūkst. tonų) nei 2013 m. Daugiausia – naftos, mineralinių ir maisto produktų.
Parengta bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija.
