Įtarimai krito ant Šiaulių arenoje didelius koncertus ir renginius organizavusios viešosios įstaigos „Pramogų linija“ direktoriaus 41 metų Gintaro Rimeikos.
Šiam šiauliečiui pareikšti kaltinimai dėl apgaulingai tvarkytos apskaitos ir didelės vertės turto iššvaistymo. Už tokius nusikaltimus gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Prieš teismą gali tekti stoti ir dar keliems su šiomis machinacijomis susijusiems asmenims, kurių veiklą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai dar tiria.
Permokėjo net tris kartus
Žvalgybinės informacijos, kad pelningus renginius Šiaulių arenoje organizuojantis G.Rimeika nemoka mokesčių, o užsiima machinacijomis, FNTT pareigūnai gavo 2013 metais.
Ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai išsiaiškino, kad apgaulingai tvarkydamas viešosios įstaigos buhalterinę apskaitą direktorius iššvaistė daugiau nei 380 tūkstančių eurų.
Paaiškėjo, kad G.Rimeika iš Latvijoje registruotos bendrovės už daugiau nei 534 tūkstančius eurų įsigijo 7100 dėžučių prancūziškų maisto papildų.
Pareigūnai surinko pakankamai įrodymų, kad sandėris su Latvijos bendrove G.Rimeikos vadovaujamai viešajai įstaigai buvo ekonomiškai nenaudingas, nes už įsigytus maisto papildus permokėta daugiau nei tris kartus.
Tyrėjai nustatė, kad tokį maisto papildų kiekį buvo galima įsigyti už 150 tūkstančių eurų.
Papildus dalijo senjorams
Pareigūnų įtarimus dėl įvykdytos aferos patvirtino ir papildus pardavusios Latvijos įmonės reputacija. Paaiškėjo, kad sandėrio metu ši įmonė jau buvo išregistruota iš Latvijos pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų sąrašo.
Šios machinacijos buvo įvykdytos 2013 metais. Tyrimą pradėję FNTT Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai pirminius įtarimus dėl įvykdytų machinacijų G.Rimeikai pareiškė 2013-ųjų pabaigoje.
Iš pradžių direktorius savo kaltę neigė ir tvirtino, jog įsigyti maisto papildai buvo nemokamai išdalinti Šiaulių senjorams.
Tokia įtariamojo informacija pasitvirtino. Paaiškėjo, kad prancūziški maisto papildai, kurių galiojimo laikas jau ėjo į pabaigą, iš tikrųjų buvo dalijami kaip labdara. Kiek šių papildų buvo išdalinta, nustatyti nepavyko.
Tačiau G.Rimeikos kaltės dėl turto iššvaistymo įrodymu tapo ne maisto papildų išdalijimas, o jų įsigijimas permokant daugiau nei tris kartus.
Įtariamasis bandė slėptis
Supratęs, kad tyrėjai atskleidė jo machinacijas, G.Rimeika paspruko ir kurį laiką slapstėsi. Per tą laiką pareigūnai surinko dar daugiau jo kaltės įrodymų.
Galutiniai įtarimai į Šiaulius sugrįžusiam G.Rimeikai buvo pareikšti šiemet spalį. Apgaulingu apskaitos tvarkymu ir didelės vertės turto iššvaistymu apkaltintas G.Rimeika savo kaltę pripažino.
Į teisiamųjų suolą netrukus sėsiantis G.Rimeika anksčiau nebuvo teistas.
Tyrėjai taško byloje dar nededa
Šių metų pabaigoje prieš teismą turėtų stoti dar keli su G.Rimeikos vykdytomis machinacijomis susiję veikėjai. Tyrimas šių asmenų atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą, kai G.Rimeika ėmė slapstytis.
Ar su šiomis machinacijomis yra susijusi Šiaulių areną valdanti viešoji įstaiga „Pramogų sala“ ir jos vadovas Gintaras Radavičius, ikiteisminį tyrimą atlikusios FNTT Šiaulių apygardos valdybos viršininkas Algimantas Laucevičius neatskleidė: „Šiuo metu teismui perduota tik vieno kaltinamojo byla. Dar kelių įtariamųjų atžvilgiu atliekamas tyrimas nebaigtas, todėl visi taškai bus sudėlioti tik jį baigus.“
Schema, kuri buvo panaudota iššvaistant viešosios įstaigos turtą, pasak FNTT Šiaulių apygardos valdybos viršininko, nėra nauja.
Tokios schemos, kai dirbtinai padidinama įsigyjamų daiktų ar paslaugų kaina, yra dažnai naudojamos pridėtinės vertės grobstymo bylose.
