Šešėlinei ekonomikai – skaitmeniniai pančiai

Pažangiausios skaitmeninės technologijos gali būti raktas į sėkmę kovoje su šešėline ekonomika, teigia tarptautiniai ekspertai, penktadienį lankęsi Seime.

Šešėlinę ekonomiką žadama pažaboti naujomis technologijomis.
Šešėlinę ekonomiką žadama pažaboti naujomis technologijomis.
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir Lrytas.lt inf.

Nov 6, 2015, 1:14 PM, atnaujinta Oct 5, 2017, 12:47 PM

Nors šešėlinė rinka Lietuvoje nuo ekonominės krizės laikų nuosekliai mažėja – nelegalių tabako gaminių rinkos dalis per pastaruosius metus sumažėjo nuo 28 proc. iki 20 proc., tačiau norint didesnio progreso, reikia naujų priemonių, sako Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko Mindaugas Bastys.

„Įvairiais skaičiavimais, šešėlis sudaro net ketvirtadalį Lietuvos ekonomikos, tai yra didžiulė našta visuomenei. Tačiau kartu su šiuo metu taikomomis nelegalios rinkos mažinimo priemonėmis – teisinėmis, visuomenės švietimo – didelę rolę gali atlikti ir tinkamas technologijų panaudojimas“, – aiškino jis.

Europolo atstovas Hovardas Pagas, kalbėdamas apie šešėlinę rinką, kaip pavyzdį pateikė cigarečių kontrabandą, kurią Jungtinių Tautų Organizacija tiesiogiai sieja su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.

„Lietuvos geografinė padėtis lemia didžiulį tabako gaminių kontrabandos spaudimą išorinėms šalies sienoms. Dėl aukšto visuomenės tolerancijos lygio nelegaliems gaminiams šešėlis turi itin palankias sąlygas klestėti šalyje. Visos šios priežastys lemia, kad auga nusikalstamumas, šalys netenka papildomų lėšų, kurios galėtų būti skiriamos visuomenės gerovei didinti“, – apie nelegalios rinkos problematiką pasakojo H.Pagas.

Koalicijos prieš nelegalią prekybą (angl. CAIT) atstovas Erikas Lekenas įsitikinęs, jog akcizinių prekių žymėjimo ir atsekamumo sistemos yra vienas geriausių būdų šių gaminių kontrabandai mažinti.

E.Lekeno teigimu, tokios sukurtos ir išbandytos sistemos leidžia identifikuoti į šalį patekusių nelegalių produktų kilmę, bet kurioje grandyje patikrinti produkto autentiškumą bei realiu laiku stebėti gamybos apimtis, skaičiuoti surenkamus mokesčius.

„Infomacinės technologijos turėtų tapti kiekvienos šalies platesnės strategijos, skirtos kovoti su nelegalia rinka, dalimi. Patirtis rodo, jog prekių žymėjimo ir atsekamumo sistemos suteikia valdžios institucijoms visas reikiamas priemones stebėti gaminių cirkuliaciją ir dalintis duomenimis tarptautiniu mastu“, – informacinių technologijų galimybes dėstė E.Lekenas.

Vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamų diegiamoms informacinėms sistemoms, CAIT narių nuomone, turi būti atviri standartai ir suderinamumas ne tik nacionaliniu mastu, bet ir tarp sistemų, veikiančių skirtingose valstybėse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.