„Pati padėjusi kurti verslą, valstybė pati ir kiša pagalius į ratus“, – nevilties pilnu balsu pasakojo E.Kripas.
Jis su nerimu laukia dienos, kai Lietuvos vyriausiasis apeliacinis teismas paskelbs savo sprendimą, kuris nulems – teks vyrui grąžinti iš valstybės gautus ir jau išleistus 30 tūkst. litų ar ne.
„Ir taip esu prasiskolinęs, o jei dar ir šituos teks grąžinti...“ – neviltį liejo pašnekovas.
Į keblią situaciją jis įsipainiojo, kai pasinaudodamas valstybės parama, ėmė kurti sau darbo vietą.
Pareikalavo grąžinti pinigus
Dešimt metų jis buvo bedarbis. Laikraštyje perskaitė, kad už valstybės pinigus gali pats susikurti sau darbo vietą.
Už 30 tūkst. litų, kuriuos gavo iš valstybės, vyras įrengė triušių veisyklos patalpas, nupirko būdas triušiams, elektrinę šienapjovę, kompiuterį.
Projektas strigo dėl 10 tūkst. litų, kurie buvo skirti automobiliui. Sutartyje, kurią sudarė su Klaipėdos teritorine darbo birža (TDB), jis sutiko, kad 30 tūkst. litų gaus triušių ūkiui įkurti, o dar 10 tūkst. litų – krovininiam automobiliui pirkti.
Tačiau dėl sveikatos E.Kripas gali vairuoti tik transporto priemonę su automatine pavarų dėže. Krovininiai su tokiomis – labai brangūs, už automobiliui skirtus 10 tūkst. litų tokio nenupirksi.
„Man užtektų lengvojo automobilio. Autobusiuko būtų per akis“, – aiškino triušių veisėjas. Darbiniu automobiliu vyras vežtų grūdus, šieną, kombinuotą pašarą, triušius.
Teisės aktai, pagal kuriuos teikiama parama neįgaliesiems, kuriantiems sau darbo vietą, neleidžia pirkti lengvojo automobilio. Specialistų teigimu, toks draudimas atsirado po to, kai šia nuostata buvo smarkiai piktnaudžiauta.
Dėl automobilio pirkimo tarp E.Kripo ir Klaipėdos TDB kilo ginčas. Tarnautojai siūlė E.Kripui keisti sutartį ir iš viso atsisakyti automobilio, tačiau vyras nesutiko. „Nusipirk, trejus metus palaikysi ir parduosi“, – kitą išeitį siūlė tarnautojai. Bet E.Kripas taip apeiti sistemos nenorėjo.
Vyrui nesutikus sudaryti taikos sutarties, Klaipėdos TDB pareikalavo E.Kripo grąžinti jau gautus 30 tūkst. litų.
Dėl triušių ėmė paskolą
Neįgalusis kreipėsi į teismą – reikalavo galimybės už valstybės lėšas darbui pirkti lengvąjį automobilį ir nesutiko grąžinti jau išleistų valstybės lėšų. Ginčą tarp E.Kripo ir Klaipėdos TDB nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis bei Kretingos rajono apylinkės teismai.
Paklaustas, iš ko grąžintų valstybės pinigus, Kurmaičių gyventojas gūžčiojo pečiais. Vyras jau ir taip turi skolų dėl nelegaliai veikti pradėjusios triušių veisyklos.
Prieš dvejus metus, kai veisykla buvo įrengta, jis iš savo santaupų nusipirko triušių. Bet tuoj pat jį ištiko nelaimė.
Pirmieji triušiai išdvėsė. Ūkininkui teko skolintis pinigų, kad vėl galėtų triušių įsigyti. Bankai ir kredito unijos pinigų neskolino, tad E.Kripas pasiėmė greitąją vartojimo paskolą.
„Dabar turiu trigubai atiduoti, – skundėsi vyras. – mokėsiu dar pustrečių metų.“ Jis tąkart pasiskolino 8 tūkst. litų.
Darbo birža padėti negali
Klaipėdos TDB Užimtumo rėmimo skyriaus vedėja Daiva Onaitienė paaiškino, kodėl E.Kripas negalėjo įsigyti lengvojo automobilio. Pagal galiojančius įstatymus tai – neįmanoma. „Teisės aktai nenumato lengvojo automobilio įsigijimo, steigiant darbo vietą sau“, – aiškino D.Onaitienė.
Vyras už valstybės pinigus galėtų įsigyti norimą automobilį tik jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakeistų tai numatantį aprašą. „Už subsidijos lėšas tinkamos įsigyti darbo priemonės yra apibrėžtos Užimtumo rėmimo įstatymu ir jį reglamentuojančiu Aprašu. Tik pakeisti teisės aktai galėtų suteikti galimybę įsigyti norimą lengvąjį automobilį“, – aiškino D.Onaitienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškino, kad negali leisti už valstybės pinigus pirkti lengvojo automobilio, nes jis bus panaudotas ne tik versle.
„Subsidijuoti lengvąjį automobilį nėra tikslinga, nes lengvasis automobilis, akivaizdu, kad galės būti naudojamas ne tik darbo procese, bet ir asmeniniams tikslams, todėl valstybės lėšos nebūtų naudojamos racionaliai ir taupiai“, – rašė ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Ščerbickaitė.
Ji tikino, kad E.Kripas, dar prieš pasirašydamas sutartį, žinojo, kad lengvojo automobilio įsigyti negalės. „E.Kripas sutiko dėl krovininio automobilio įsigijimo, pasirašė atitinkamus susitarimus, o Klaipėdos teritorinė darbo birža sudarė atitinkamas sąlygas krovininio automobilio įsigijimui“, – aiškino specialistė.
K.Ščerbickaitė nurodė ir kitą neįgaliesiems skirtą programą, pagal kurią jiems kas 6 metus valstybė skiria lėšų automobilio įsigijimui. E.Kripas yra pasinaudojęs šia valstybės teikiama parama.
Grąžinti valstybei jau gautus 30 tūkst. litų vyras turi, nes neįvykdė sutarties įsipareigojimų.
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis:
Blogai, kad žmogus negali darbui pirkti tokio automobilio, kokio jam reikia. Tarkime, kablukai, dviviečiai automobiliai su būdelėmis. Į jį susimeti įrankius ir važiuoji. Jis taip pat lengvasis. Minėtas aprašas taip pat neleidžia tokio įsigyti.
Aprašas turėtų būti pakeistas. Esame apie tai kalbėję ir su Darbo birža, ir su ministerija. Turėtų būti kontrolė, kad nebūtų perkami limuzinai, bet valdininkai ko gero nenori imtis kontrolės. Švedijoje tokiu atveju parduodamas automobilis tik su dviem sėdynėm, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir automobilis nebūtų naudojamas kitoms, ne verslo, reikmėms.
Kodėl ministerija nepakeičia aprašo? Nes kai buvo leista pirkti lengvuosius automobilius, jais naudojosi ir šeimos nariai. Ministerija turėtų tai kontroliuoti. Turbūt ir su krovininiu automobiliu veši šeimos narius, jei reikės, o ne tik triušius.
Lietuvos neįgaliųjų draugijos teisininkė Evelina Kelmelienė:
Ponas E.Kripas ir jo situacija man gerai žinoma. Tai – neveiksnumas iš įstatymų leidėjų pusės. Valstybinės institucijos nenori pakeisti įstatymo.
Kiek teko dalyvauti susitikimuose (su valdininkais), pasikeitimų nelabai nusimato. Jie nelabai eina į kalbas apie šio įstatymo pakeitimus. Viskas jiems yra gerai.
Ko gero, jie bijo piktnaudžiavimų. Žmonės nusipirkdavo automobilių ir naudodavo juos ne verslo, bet asmeninėms reikmėms.
Anksčiau buvo kalbėta apie išlygas E.Kripui, bet ko gero jei būtų išlygos jam, to paties prašys ir kiti. Abejoju, ar kas nors pasikeis.
