Nuo lapkričio visose „Maximos“ tinklo parduotuvėse kainos etiketėse rašomos jau tiktai viena valiuta – eurais. Pakeista apie 5 mln. kainų etikečių.
Vis dėlto kiti didieji tinklai neskuba, mat vis dar pastebi pirkėjų, ypač vyresnių, kurie kantriai skaičiuoja lygindami kainas, surašytas litais ir eurais.
Nutarė paskubinti pirkėjus
„Maximos“ birželį socialiniame tinkle „Facebook“ atlikta pirkėjų apklausa rodė, kad didžioji pirkėjų dalis – 9 iš 10-ies – konvertuoja kainas iš eurų į litus ir nori dar kurį laiką kainas matyti abiem valiutomis.
Todėl šis prekybos tinklas nutarė kainas litais nurodyti ilgiau nei iki liepos, kaip numatė įstatymai. Tačiau dabar prekybininkai tikri, kad padėtis pasikeitė.
„Manome, kad mūsų pirkėjai prie euro jau priprato ir nebėra poreikio kainų nurodyti dviem valiutomis.
Juolab kad viena iš Europos Komisijos rekomendacijų yra padėti pirkėjams kuo greičiau priprasti prie naujos valiutos pereinant prie kainų žymėjimo viena valiuta“, – aiškino „Maximos“ atstovė Renata Saulytė.
Dalis pirkėjų neįprato
„Sunku pasakyti, ar pirkėjai jau įprato prie eurų. Vieni skaičiuoja eurais, kiti verčia į litus.
Kolegos Latvijoje sakė, kad jų šalyje iki šiol yra žmonių, kurie kainas verčia į latus“, – aiškino „Rimi“ atstovė Giedrė Bielskytė.
Šis mažmeninės prekybos tinklas gegužės mėnesį atliko pirkėjų apklausą. 65 proc. apklaustųjų pasakė norintys, kad kainos litais būtų nurodomos ilgiau nei iki liepos. Todėl dabartinės etiketės ims nykti tik kitąmet.
„Norfos“ tinklo pirkėjai prie kainų, nurodomų vien eurais, pratinami pamažu. Kai keičiamos senos etiketės, naujose nebebūna įrašyta litų.
„Norfa“ nėra nustačiusi termino, kada iš etikečių išnyks įrašai ankstesne Lietuvos valiuta.
„Dalis pirkėjų prie euro jau įprato, dalis – dar ne. Jei žmogus vis dar perskaičiuoja kainą litais, akivaizdu, kad jis dar neįpratęs“, – sakė „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.
Panašios pozicijos laikosi ir „Iki“ tinklas.
Šiuo metu jo parduotuvėse kainos nurodomos abiem valiutomis ir kol kas šio sprendimo neketinama keisti.
Lietuviai taupė labiausiai
Dar vienas įrodymas, kad klientai jau apsiprato su nauja valiuta, yra vartojimo duomenys. Nuo šių metų birželio vartojimas nusistovėjo, pastaraisiais mėnesiais jis nuosekliai auga.
Pasak Lietuvos prekybininkų, lietuvių elgsena keičiantis valiutai nebuvo išskirtinė. Panašiai po euro įvedimo elgėsi ir kaimyninės Latvijos bei Estijos gyventojai.
Latvijoje prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse vartojimas, ypač brangesnių prekių pardavimas, po euro įvedimo buvo sumenkęs beveik 8 procentais, Estijoje – apie 1 proc. Lietuviai įvedus eurą taupė labiausiai – brangesnių prekių paklausa susitraukė net 17 proc.
Estijoje po euro įvedimo beveik penktadaliu krito garso ir vaizdo prekių pardavimas, 15 proc. mažiau estai į krepšelius dėjo ir buitinių virtuvinių elektronikos prietaisų.
Kaimynai latviai, atsisveikinę su latu, taip pat kiek smarkiau susiveržė diržus: apie trečdalį mažiau parduota garso technikos ir kiek daugiau nei dešimtadaliu didesnių elektronikos prietaisų.
