Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė įsakė sudaryti specialią darbo grupę, kuriai iki gruodžio nurodė parengti siūlymus dėl žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ perdirbimo gamyklos.
Kokius? Svarstoma ją pripažinti nacionalinės svarbos objektu ir suteikti finansinę paramą kooperatyvo plėtrai.
Parama išrinktiesiems
Seimo Kaimo reikalų komitetas šiam siūlymui priešinasi, mat paramos skyrimas išrinktiesiems ūkininkams būtų neteisingas kitų žemdirbių atžvilgiu ir iškreiptų konkurenciją rinkoje.
Kai kurių komiteto narių vertinimu, pieną šalyje parduoda 30 tūkst. ūkių, todėl valstybė negali remti tik 200 išskirtinių, priklausančių kooperatyvui „Pienas LT“, kuriam tenka vos 10 proc. pieno gamybos rinkos.
„Suteikti nacionalinės svarbos statusą vien tik „Pienas LT“ būtų labai nekorektiška kitų atžvilgiu. Jie jau yra gavę 50 milijonų litų Europos Sąjungos paramos ir įsipareigoję atlikti konkrečius darbus.
Jeigu tai rimtas projektas, įgyvendinamas rimtų žmonių, jie turi parodyti, ką padarė ir ar padarė“, – pareiškė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.
Kitas komiteto narys Eugenijus Gentvilas taip pat pripažino, kad valstybės parama „Pienas LT“ gali būti pavojinga.
„Jei Vyriausybė nusprendė suteikti pirmenybę šiam projektui, vadinasi, jį norės ir užbaigti, dotuodama, žinoma, iš biudžeto.
Viena vertus, tai gražus pavyzdys siekiant pieno gamintojams užtikrinti kuo didesnę supirkimo kainą. Tačiau tai iškraipo rinką.
Gali paaiškėti įvairios paramos schemos, kurios nepatiks Europos Komisijai, ir suteikta ES parama pakibs ore“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Pažadų neištesėjo
Pieno gamintojai 2009 metais visuomenei pristatė ambicingą projektą – vos per trejus metus pastatyti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę „Pienas LT“, kuri padės išspręsti kone visas problemas pieno sektoriuje, o svarbiausia – tapti realiu įrankiu kelti supirkimo kainas.
Užsitikrinę ES paramą projekto „Pienas LT“ autoriai žadėjo padidinti ne tik žaliavinio pieno supirkimo kainas, bet ir pieno gamintojų pajamas, pieno gamybą ir melžiamų karvių skaičių.
Praėjo šešeri metai, o bėdos pieno sektoriuje niekur neišnyko: melžiamų karvių bandos kasmet traukėsi, smulkiųjų ūkininkų kooperacija vyksta vangiai, o pieno supirkimo kainoms realiausią įtaką daro tik padėtis pasaulio rinkose.
Projektas gerokai pabrango
Tuo metu „Pienas LT“ projekto įgyvendinimo sąmatinė vertė per tą laiką šoktelėjo 58 proc. – nuo 26 mln. eurų 2009 metais iki 41 mln. eurų dabar.
Nuo 2013 metų pabaigos, kai „Pienas LT“ perdirbimo gamyklos projektas jau turėjo būti baigtas, įgyvendinimo terminus prašyta pratęsti kelis kartus. Mat jeigu projektas nebus baigtas laiku, Lietuva privalės grąžinti projektui suteiktą 14,7 mln. eurų ES paramą.
Pagal paramos taisykles, „Pienas LT“ paskutinį mokėjimą turėjo gauti ir įrenginius įsigyti iki šių metų rugsėjo 30 dienos. Tačiau Žemės ūkio ministerija šį terminą dar kartą pratęsė iki lapkričio 20-osios.
Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas tikino, kad statyba jau beveik baigta ir gamykla netrukus pradės veikti.
Joje ketinama gaminti aukštos koncentracijos pieno baltymus, naudojamus maisto ir farmacijos pramonėje. Planuojamas pradinis jos pajėgumas – 650 tonų pieno per parą, o vėliau – 1200 tonų.
Bankai nefinansuoja
Kooperatyvui „Pienas LT“ pagal 2010 metų spalį pasirašytą sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra buvo suteikta 14,7 mln. eurų ES paramos. Kooperatyvas įsipareigojo per 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo įgyvendinti projektą.
Siekiant įgyvendinti projektą iki 2013 metų pabaigos, be ES paramos, kooperatyvui reikėjo papildomai pritraukti 11,6 mln. eurų lėšų. Derybos su bankais nebuvo sėkmingos – jie nepanoro finansuoti rizikingo projekto, nes iš savininkų pasigedo didesnių įsipareigojimų bei garantijų.
Kooperatyvas ilgą laiką nesėkmingai ieškojo papildomų projekto finansavimo šaltinių, tad Žemės ūkio ministerijos 2012-ųjų rudenį paprašė atidėti ES finansuojamo projekto pabaigą.
Ministerija prašymą patenkino: nors pernai rugpjūtį turėjo būti baigta pieno perdirbimo gamyklos statyba, įkurtuvės buvo vėl atidėtos metams dėl technologinės įrangos tiekėjos Vokietijos bendrovės „Finnah“ bankroto.
