Pinigų būsto renovacijai nebėra. Būsto atnaujinimo programas liaupsinusi valdžia, ypač Aplinkos ministerija, pritilo.
Ką nors paaiškinti gyventojams, kuriems Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) ir bankai parodė duris, pasakyti nemalonios tiesos valdininkai nesiryžta. Atsako klasika tapusiu posakiu: „Bus tų pinigų!“
Daugiabučių administratoriai gūžčioja pečiais – ką pasakyti statybininkams, su kuriais jau sudarytos rangos sutartys, o svarbiausia – patiems gyventojams, kuriuos įtikinti renovacijos nauda reikėjo daug kantrybės ir laiko?
Kankina nežinia
Vilniaus Rinktinės gatvės 13-ojo namo gyventojas Evaldas Stropus apie porą metų įtikinėjo kaimynus prisidėti prie būsto atnaujinimo programos. Vargais negalais pavyko – juk Aplinkos ministerija tikino, kad bus visiškai atlyginta už atnaujinimo darbų projektus, investicijų sutarčių sudarymą.
O pasibaigus renovacijos darbams pagal programą pažadėta 40 procentų jų kompensuoti.
„Padarėme viską, kaip nurodyta. Pateikėme dokumentus, investicinę programą. Gavome statybos leidimą.
Bet namo administratorius pranešė, kad VIPA atsisakė kredituoti projektą. Gal pinigų bus pavasarį, gal ne.
Net jei bus, vargu ar rangovas spės atlikti darbus iki kitų metų liepos.
O jeigu nespėsime, ar gausime visą kompensaciją už statybos darbų administravimą, techninę priežiūrą? Niekas dorai nepaaiškino“, – piktinosi E.Stropus.
Norėjo tik pakeisti stogą
Apkvailinti pasijuto ir sostinės Krokuvos gatvės 3A namo gyventojai.
Jo projektas taip pat parengtas, statybos leidimas gautas, susitarta ir su rangovais.
Kaip sakė už renovaciją atsakingas šio namo gyventojas Grigorijus Duškesas, statybininkai nors ir dabar gali stvertis darbo, deja, turės palaukti. Mat nėra pinigų – VIPA atsisakė kredituoti šio būsto atnaujinimą.
„Kvaila padėtis, nes atnaujinti viso mūsų namo nelabai ir reikia. Bet stogą pakeisti būtina. Statybininkai sostinėje turi darbų iki kaklo, neradome, kas imtųsi tokio nedidelio užsakymo.
Tada su kaimynais ir administratoriumi apskaičiavome, jog apsimoka dalyvauti renovacijos programoje.
Tikėjomės atlygio ir už statybų techninės priežiūros, projekto administravimo paslaugas.
Bet visa kompensacija priklauso tiktai tuo atveju, jeigu spėsime darbus atlikti iki kitų metų liepos 1-osios.
Spėti neįmanoma, net jeigu pavasarį, kaip žadama, atsiras pinigų. Tačiau jau nebetikime ir tokiais pažadais“, – nusivylęs kalbėjo G.Duškesas.
Padėtį, į kurią pateko jis ir jo kaimynai, vilnietis apibūdino kaip beviltišką – jie ne laiku įsivėlė į būsto atnaujinimo programą, kai šioji įstrigo.
Bet ir pasitraukti iš jos negali – jau sudaryta sutartis.
„Įsivaizduokite, parduotuvėje griebėte kilogramą mėsos už nurodytą kainą, kuri jums atrodė tinkama. Tačiau kai prie kasos išmušė čekį, prekė pabrango dvigubai.
Tad ir mūsų renovacijos programos negaliu pavadinti kitaip, tik apgavyste“, – įsitikinęs G.Duškesas.
Nežinia dėl ateities kamuoja ne tik šio namo, bet ir tūkstančius būsto atnaujinimo programa patikėjusių senų daugiabučių gyventojų.
Nespėsi – liksi be atlygio
Naujausiais duomenimis, iš viso renovacijos investicinius planus Lietuvoje patvirtino 3658 daugiabučiai, bet realūs darbai pradėti tik 1683 namuose.
Pagal įstatymus, jei rangos darbai baigiami iki kitų metų liepos 1-osios, valstybė visiškai atlygina už projekto administravimo ir techninės priežiūros paslaugas.
Bet išsekus lėšoms šimtai daugiabučių neturi jokių galimybių suspėti, net jei kitų metų pirmąjį ketvirtį, kaip žada Aplinkos ministerija, finansavimo šaltiniai vėl imtų trykšti.
Nespėję atsinaujinti būsto iki numatyto termino gyventojai už projekto administravimą gautų tik 50 proc., o už pačius statybos darbus – jau ne 40 proc., o 35 proc. kompensaciją.
Būsto atnaujinimo programą anksčiau liaupsinusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė neseniai pasidžiaugė, kad Vyriausybė jai papildomai skyrė 5,8 mln. eurų.
Bet ši suma – tik lašas jūroje. Įstrigusio renovacijos traukinio ji neišjudins.
Negana to, jeigu būtų sukurta dar viena programa ir jai atsirastų lėšų, įtikinti gyventojus, ypač vyresnio amžiaus, būtų dar sunkiau.
Kantrybė padės – tereikia laukti?
Kristina Gecevičiūtė
Būsto energijos taupymo agentūros atstovė
„Daugiabučių namų atnaujinimo programa įgauna dar didesnį pagreitį. Nuo 2013 metų, kai buvo patvirtintas naujas daugiabučių atnaujinimo modelis, į kurį įtrauktos savivaldybės, jau modernizuota beveik 500 daugiabučių. Šiemet jau išmokėta 10,1 mln. eurų valstybės paramos.
Šiemet jau pasirašytos 759 kreditavimo sutartys, jų investicijų vertė siekia 220,2 mln. eurų. Galima užtikrinti, jog lėšų pakaks, kad būtų sėkmingai pabaigti visi pradėti modernizavimo projektai.
Aplinkos ministerija kartu su Finansų ministerija ir Europos investicijų banku jau paskirstė 2014–2020 m. skirtas lėšas, taip pat pasiekta, kad grįžtančios lėšos būtų skirtos naujiems renovacijos projektams finansuoti.
Šiuo metu Būsto energijos taupymo agentūra nederina naujų investicijų planų, nes neaišku, kiek projektų bus baigta šiais metais. Suskaičiavus juos bus galima numatyti, kiek turime lėšų kitų metų projektams finansuoti ir kiek daugiabučių namų galės dalyvauti programoje.
Daugiabučių administratoriai, norintys dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turi sekti naujienas ir laukti pasirodančio penktojo kvietimo teikti paraiškas. Aplinkos ministerija jį planuoja skelbti kitų metų pirmąjį ketvirtį.“
