Sankcijos Iranui gali būti atšauktos jau pirmąjį 2016 metų ketvirtį. Taip pasaulinėms korporacijoms pasiūlys gausybę galimybių: nuo progos pristatyti įrangą, techniką iki dalyvavimo angliavandenilių žvalgyme.
Jei tikėtume vienu rusų valdininku, vos kalbos apie atšaukiamas sankcijas įgavo realią formą, į Iraną ėmė traukti skirtingų šalių delegacijos. Darbiniai susitikimai ir derybos vyksta kone kasdien. „Teherane užimti visi viešbučiai. Tai – faktas. Susidomėjimas Irano rinka – didžiulis. Jis juntamas iš Vokietijos, Italijos, Austrijos ir daugelio kitų šalių, įskaitant ir JAV“, – pasakojo jis.
Iranas patenka į trejetuką šalių, kurių naftos ir dujų atsargos – itin didelės: atitinkamai 18 ir 9,4 proc. visų pasaulio atsargų.
Irano respublika – viena labiausiai technologiškai išsivysčiusių regiono šalių, o pagal bendrąjį vidaus produktą ji pasaulyje užima 18 vietą.
Vyresnysis mokslinis bendradarbis iš Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų studijų centro Vladimiras Sažinas mano, kad verslas iš visų pasaulio kampelių atsigręžė į Iraną jau praėjusiais metais, kai tik atsirado viltis, kad Irano branduolinė problema gali būti išspręsta.
„Šiuo metu praktiškai visos ES šalys į Teheraną yra pasiuntusios jau ne vieną delegaciją, kad sutartų dėl prekybinių-ekonominių ryšių“, – sako ekspertas.
Iki sankcijų įvedimo, geologinius žvalgymus ten rengė „Lukoil“ su norvegų „Statoil“.
Su Iranu kinai ir europiečiai dirba modernizuojant metalurgijos įmones: gamyklų pajėgumai lydant plieną turėtų padidėti nuo 15,6 mln. tonų 2013 m. iki 55 mln. tonų 2025 metais. Metalurgijos įrenginius tiekia vokiečių koncernas „SMS Demag AG“, vokiečių ir suomių „Lurgi/Outotec“, italų „Danieli“ ir „Tenova“, kinų „China Metallurgical Group“ ir „Zhengzhou Taida Mining and Metallurgical Equipment“.
Naujos sutartys objektų statyboms šioje srityje buvo pasirašytos 2013-2014 metais.
Beje, stambiausias naftos ir dujų įrenginių tiekėjas kaip ir didžiausias Irano naftos pirkėjas, yra Kinija.
Akivaizdu, kad į atsivėrusią Irano rinką nespjaus ir Rusija. Ją domina ir atominės energetikos, angliavandenilių žvalgybos ir gavybos sektoriai. Rusai į Iraną mielai gabentų lėktuvus ir traukinių vagonus.
Skaičiuojama, kad Iranui 2015 m. reikia 5 tūkst. krovininių vagonų, o toliau poreikis augs po 2,5-3,5 tūkst. vagonų kasmet.
„Sankcijos sankcijomis, tačiau jei šiandien nepasiruoši ateities sandoriams, tai atšaukus ribojimus Iranui apie daug ką tebus galima pasvajoti“, – įsitikinęs Rusijos pramonės ir prekybos viceministras Georgijus Kalamanovas.
Anot jo, iraniečiai labai atidžiai vertina kainos ir kokybės santykį, todėl tarptautinių korporacijų kova dėl dėmesio nemenka.
Pavyzdžiui, Žemės ūkio technikos gamintojų asociacijos „Rosagromaš“ direktorius Jevgenijus Korčevojus sako, kad mašinų gamintojams reikia aršiai konkuruoti su tokiomis korporacijomis kaip „Class“ ir „New Holland“.
Šiuo metu į Iraną nuvežtas vienas Rusijoje pagamintas kombainas „Vektor“. Anksčiau galvota, kad pavyks parduoti 150 kombainų, tačiau kol Iranas atjungtas nuo SWIFT sistemos, atsiskaityti už techniką neįmanoma. Už tą vienintelį kombainą pinigų laukta du mėnesius.
Be to, kad, panaikinus sankcijas, Iranui reikės didžiulių piniginių injekcijų – apie 500 mlrd. JAV dolerių, šalies ekonomikai labai reikės šiuolaikinių technologijų. Čia Irano žvilgsnis pirmiausia kryps į Vakarų Europą ir išsivysčiusias Azijos šalis – Kiniją ir Japoniją.
Lietuva turi reikalų su Iranu – ši šalis yra didžiausia mūsiškų grūdų pirkėjas Tiesa, sankcijos šios srities nepalietė. Vis dėlto šiais metais didžiulį grūdų derlių prikūlę lietuviai žemdirbiai nerimavo, ką reikės daryti su grūdais, nes ir pats Iranas jų nemenkai užsiaugino, ir dar iš pernai metų turėjo užsilikusių kviečių. Kalbėta, kad užimdamas tokią poziciją Iranas sąmoningai bandė numušti grūdų kainą.
Parengta pagal lenta.ru.
