Atrodo, kad tikrintojai jau išnaršė visus restorano užkaborius, domėjosi vėdinimo angomis, sklindančiais kvapais, tyrė triukšmo lygį, stebėjo, ar prie restorano durų nesimėto nuorūkų, patikrino netgi duris pritraukiančius mechanizmus. Bet tikrintojai eina ir eina.
Mat įvairioms įstaigoms skundus rašo restorano kaimynas, dirbantis Mokesčių inspekcijoje. Kuo neįtiko „Boršč“ save kukliu tarnautoju vadinančiam vilniečiui?
Pakeitė patalpų paskirtį
Restoranas „Boršč“ Algirdo gatvėje pradėjo veikti 2000-aisiais. Ilgą laiką dėl jo veiklos niekas nesiskundė, kol į tą patį namą prieš porą metų neįsikraustė Karolis Ušinskas su šeima.
Nusipirkęs virš restorano administracines patalpas jis ten įrengė 100 kvadratinių metrų ploto butą, nors savivaldybė leidimo keisti patalpų paskirties į gyvenamąsias nesuteikė.
Restorano „Boršč“ savininkė Gražina Šablo sakė, kad nuo pat pažinties pradžios K.Ušinskas prisistatė dirbantis Mokesčių inspekcijoje. Iš tiesų jis yra šios įstaigos Pažeidimų vertinimo ir teismų poskyrio vyriausiasis specialistas.
Netrukus ėmė ryškėti nesutarimai su naujakuriu, nes jis nenorėjo mokėti nei už suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose, nei už šiukšlių išvežimą, nei už laiptinės remontą.
„Atrodė, jog kaimynas pageidauja, kad mes jį išlaikytume“, – kalbėjo kitas namo Algirdo gatvėje patalpų savininkas Jurijus Kondraševičius.
Triukšmo lygis neviršytas
G.Šablo parodė net tris didžiulius segtuvus, kuriuose susegti K.Ušinsko skundai ir tikrinimų dokumentai.
„Gaištame laiką, nes į kiekvieną skundą reikia atsakyti. Gaišinamas ir valstybės institucijų darbuotojų laikas“, – atsiduso Algirdo gatvės name įsikūrę verslininkai.
Vienas pastarųjų K.Ušinsko raštų – savivaldybei įteiktas prašymas, kad iš restorano būtų atimta prekybos alkoholiniais gėrimais licencija arba sutrumpintas prekybos laikas, mat restorane per garsiai groja muzika.
Į Vilniaus 3-iąjį policijos komisariatą iškviestai G.Šablo pareigūnai taip ir paaiškino: verslininkę baus už tai, kad restorane per garsiai grojo muzika, ir liepė sumokėti 10 eurų baudą.
„Pasakiau, kad baudos nemokėsiu, nes policininkai nebuvo užfiksavę triukšmo lygio. O jie man vis tiek: „Tai jūs sumokėkite, o paskui jau ten ginčykitės“, – prisimena pokalbį su policininkais G.Šablo. Ji įsitikinusi, kad triukšmo lygis nebuvo viršytas.
Mat neseniai restorano „Boršč“ užsakymu Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atliko triukšmo lygio tyrimus. Jis buvo tiriamas penkiose vietose, net kitoje Algirdo gatvės pusėje. Aparatūra reagavo tik į gatvėje automobilių keliamą triukšmą.
Restoranas triukšmo normų ribų nepažeidė. Bute šalia K.Ušinsko gyvenamųjų patalpų buvo užfiksuotas 21 decibelo triukšmas, o tai mažiau, nei leistina ramybės metu.
22 valandą ant restorano langų nuleidžiamos metalinės žaliuzės. Tokį vaizdą pamatysi tikrai ne kiekviename restorane. Žaliuzės – vien tam, kad sklistų kuo mažiau triukšmo. G.Šablo vėlyvu metu ne kartą pastebėjo prie žaliuzių ausį priglaudusį asmenį, klausantį, ar nesklinda triukšmas.
Beje, per dešimt restorano veiklos metų šalia jo patalpų nebuvo užfiksuotas nė vienas incidentas. Išskyrus vieną – kai pats K.Ušinskas būdamas neblaivus sumušė taksi laukiantį restorano klientą. Teisme jis tai pripažino, gailėjosi ir žalą žmogui atlygino.
Užkliuvo vaizdo kameros
Kol vyko bylos nagrinėjimas, buvo ramu, bet paskui vėl pasipylė skundai, tikrinimai. Tad verslininkai klausė: „Ar tai normalu? Juk valstybinės institucijos turėtų padėti, o ne trukdyti.“
Saugumui užtikrinti restoranas lauke įrengė vaizdo kameras, bet ir vėl sulaukė K.Ušinsko skundo. Nors jis anksčiau pats reikalavo vaizdo kamerų prie pastato, dabar skundėsi, kad filmuojamas jo balkonas.
Tikrintojų atsakymas buvo toks: į vaizdo kamerų aprėptį privati erdvė nepatenka, tačiau vėl teko gaišti laiką.
Paklaustas, kiek jo skundų pasitvirtino, K.Ušinskas prisiminė tik pastarąjį atvejį, kai policininkai mėgino įtikinti G.Šablo sumokėti 10 eurų baudą, nors triukšmo lygis nebuvo išmatuotas aparatūra.
Nepamatė šalia restorano?
J.Kondraševičius neslėpė: kai pasipylė skundai, nutarė netylėti ir jie. Parašė vieną raštą Mokesčių inspekcijai – papasakojo, ką laisvalaikiu veikia jų darbuotojas. Gavo atsakymą – esą inspektorius galbūt tokiais skundais gina savo pažeistas teises.
Po trečio verslininkų kreipimosi į Mokesčių inspekciją K.Ušinskas jau buvo priverstas aiškintis raštu.
„Kai K.Ušinskas pirko patalpas, restoranas jau veikė. Jeigu jam taip nepatinka tokie restoranai, kodėl sumanė čia apsigyventi?“ – klausė J.Kondraševičius.
Buto kaina vis neįtinka
K.Ušinskas iš tiesų ne kartą mėgino parduoti savo butą vis didindamas kainą.
Kai buvo pradėtas svarstyti namo palėpės rekonstrukcijos projektas, buto pardavimo klausimas ir vėl iškilo. J.Kondraševičius sutiko – butą jis nupirksiąs už protingą rinkos kainą.
Bet K.Ušinskas pareiškė: buto mažiau kaip už 215 tūkst. eurų jis neparduosiąs.
Nekilnojamojo turto agentūra „Ober-Haus“ butą įvertino ne daugiau kaip 140 tūkst. eurų. J.Kondraševičius pažadėjo K.Ušinskui sumokėti kur kas daugiau – 183,5 tūkst. eurų. Bet K.Ušinskas ir vėl užsispyrė – 200 tūkst. eurų už butą ir nė cento mažiau.
„Gal kaimynas, skųsdamas restorano veiklą ir palėpės rekonstrukciją, siekia už butą gauti kuo daugiau?
Tikrai kyla tokių minčių. Tačiau tai jau panašu į turto prievartavimą“, – svarstė J.Kondraševičius.
„Kažkaip nesutariame dėl tos kainos“, – K.Ušinskas patvirtino ketinąs parduoti savo butą. Jo žodžiais, už protingą kainą.
K.Ušinskas prisiminė istoriją Lvovo gatvėje, kur verslininkams pagalius į ratus kaišioja vieno buto šeimininkai, prašantys už butą kosminės kainos.
Mokesčių inspektorius tvirtino taip nesielgiąs – už butą nori tiek, kiek jis kainuoja. Ar tikrai?
Nesutaria ir dėl palėpės
Kliuvo ne tiktai G.Šablo, bet ir J.Kondraševičiui.
Kai jis sumanė rekonstruoti palėpę, pasipylė K.Ušinsko skundai į savivaldybę, ar teisėtai suteiktas leidimas tokiems darbams atlikti. Mokesčių inspektorius skundėsi, kad remonto metu pablogės jo gyvenimo sąlygos.
Su tuo būtų galima sutikti – kur statybos, ten dulkės, triukšmas. Tad J.Kondraševičius pasiūlė K.Ušinsko šeimai metams išnuomoti panašų butą netoli Algirdo gatvės. Nors rekonstrukcija užtruks pusmetį, K.Ušinskas butu būtų galėjęs naudotis metus.
Tačiau mokesčių inspektorius atsisakė šio pasiūlymo – esą kraustytis iš namų nenorėtų nei jis, nei jo žmona.
Nors K.Ušinskas reiškė pretenzijas dėl palėpės rekonstrukcijos, jis pats savo dalį pardavė J.Kondraševičiui, kartu ant leidimo atlikti darbus suraitydamas parašą. Šį leidimą patvirtino notaras.
Bet „Sostinei“ K.Ušinskas aiškino dabar jau prieštaraująs rekonstrukcijai: „Statyti dar du aukštus virš galvos šeimai, auginančiai dar dvejų metų neturintį vaiką, – kiekvienas pasakys, kad tai nesaugu.“
Mokesčių inspektorius tikino, kad parduodamas J.Kondraševičiui savo palėpės dalį manęs, jog verslininkas joje tik įrengs butus ir nieko nestatys.
J.Kondraševičius yra bendrovės „Bekalita“ vadovas. Neseniai gautas anonimo prašymas patikrinti įmonę, pasidomėti, iš kokių lėšų jos direktorius pirko palėpę Algirdo gatvėje.
„Perku patalpas ne tik Algirdo gatvėje, todėl manau, kad galiu atspėti, kas parašė šį skundą“, – šyptelėjo verslininkas.
Kovotojų su užeigomis mieste – ne vienas
Klaipėdos gatvėje buvusio Seimo nario Lino Karaliaus restoranas veikė vos metus. Mat juo nuolat skundėsi kaimynystėje gyvenantis Jaunimo teatro vadovas Algirdas Latėnas. Dėl A.Latėno iš tos pačios vietos išsikraustė ir anksčiau čia veikusios maitinimo įstaigos.
Totorių gatvėje dėl kaimynų skundų buvo priversta užverti duris kavinė „Transilvanija“. Ji persikėlė į Mėsinių gatvę, bet gyventojai ir vėl ėmė skųstis užeiga. Ne vienus metus su užeiga senamiestyje kovojo ir sostinės politikė Rasa Baškienė.
Kaimynai rašė skundus dėl Palangos gatvėje įsikūrusio baro „Soul Box“. Buvęs meras Artūras Zuokas nutarė pats įsitikinti, ar padėtis tokia bloga, kaip pasakojama raštuose.
Vėlai vakare apsilankęs bare jis pastebėjo atvykstantį policijos ekipažą. Pareigūnai buvo sulaukę vietos gyventojo skambučio.
A.Zuokas pripažino, kad lauke muzikos fonas buvo, bet ne didesnis nei pro šalį važiuojančio troleibuso. Koncertas baigėsi 23 valandą, o policininkams teko aiškintis dėl pažeidimo, kurio nebuvo.
„Gyvename mieste ir tokie klubai yra miesto gyvybės ženklas“, – tąkart samprotavo A.Zuokas.
Pastaruoju metu savivaldybė vis rečiau kavinėse ir restoranuose apriboja prekybos alkoholiu laiką ir įdėmiai tiria užeigomis besipiktinančių kaimynų skundus.
