„Įmonė „Vokiško išpardavimo patikėtinis“ Vilniuje skelbia viešą aukštos kokybės rytietiškų kilimų išpardavimą. Parduodamos banko perimtos prekės, taikomos labai didelės nuolaidos“, – tokių skelbimų savaitgalį atsirado įvairiuose leidiniuose.
Teigiama, kad persiški kilimai yra perimti iš vieno Vokietijos banko.
Kainos verčia iš koto
Įtarumas ir baimė. To neįmanoma nepajusti įžengus į kilimų išpardavimo saloną sostinės Smolensko gatvėje. Pirmadienio popietę jame – beveik tuščia: trys vokiškai kalbantys vyrai, pora vertėjų ir vienas kitas smalsaujantis žmogus.
Ar išparduodami kilimai – falsifikatai? Sunku tuo patikėti. Jie atrodo tokie tikri, kaip ir tikros jų kainos.
Antai nedidelis – maždaug 1,8 metro ilgio ir kokių 70 centimetrų pločio – rankomis rištas kilimas iš kašmyro su šilku, pritaikius nuolaidą, kainuoja 1700–2500 eurų. Didesnių kilimų kaina sukasi apie 6500 eurų.
Tačiau parduotuvėje yra ir kilimų, kurių meistrai įrišo savo inicialus. Jų kaina – net apie 12 tūkst. eurų.
Nedidelio kryžių ir antikinę skulptūrą vaizduojančio kilimėlio kaina – 3500 eurų. Jį surišti, anot salone šeimininkaujančio Ali Khonsari, Irano meistro paprašė kažkokia religinė bendruomenė, bet jo taip ir neatsiėmė.
Pats A.Khonsari tvirtino esąs rytietiškų kilimų ekspertas iš Hamburgo.
Anot jo, į Vilnių kilimai buvo atgabenti tiesiai iš Milano – italams taip pat buvo sudaryta galimybė nebrangiai įsigyti originalių, rankomis rištų kilimų iš Irano, Indijos, Afganistano ir kitų šalių.
„Jie nėra naudoti, bet kai kurie parduotuvėse užsigulėjo ne vienus metus. Yra ir keletas antikvarinių. Iš Vilniaus kraustytis neskubėsime – prekiausime tol, kol bus paklausa“, – sakė A.Khonsari.
Pažeidžia įstatymus
Vis dėlto ant rytietiškų kilimų, nors jie parduodami Lietuvoje, nėra lietuviškų etikečių. Ant dalies jų – slovėniški užrašai, skelbiantys, kad pardavėjas įsikūręs Liublianoje. Prekės be lietuviškų duomenų – tai jau Vartotojų teisių įstatymo pažeidimas.
Tikėtina, kad kilimų pardavėjai, prisidengdami Vokietijos finansų institucijomis, pažeidžia ir Reklamos įstatymą. Jie privalo pateikti banko įgaliojimą, suteikiantį įmonei teisę parduoti jam įkeistas prekes.
Tačiau jokio dokumento pirkėjams niekas nepateikia. Negana to, neskelbiamas ir banko, kuriam neva priklauso kilimai, pavadinimas.
Jau žinomi prekeiviai
Prieš trejus metus Vilniuje viešėjo tie patys veikėjai, tik prisidengę „Deutsche Sparkasse“ (Vokietijos taupomosios kasos) ir Lietuvoje įsteigtos bendrovės „Gohar Tapisserie Deutschland“ vardu.
Šįkart pardavėjai atsargesni – konkretaus banko nebenurodo.
Registrų centro duomenimis, bendrovė „Vokietijos išpardavimo patikėtinis“ Lietuvoje buvo įregistruota šįmet lapkričio 5 d.
Jos savininkas – Vokietijoje gyvenantis iranietis A.Khonsari, kuris savo vardu taip pat buvo įregistravęs trumpai egzistavusią „Gohar Tapisserie Deutschland“ įmonę.
„Deutsche Sparkasse“ atstovai „Lietuvos rytui“ tada buvo surašę, kad jokios įmonės nėra įpareigojusios išparduoti įkeistų prekių.
Bet A.Khonsari atkakliai tvirtino, kad tai netiesa, kad „Deutsche Sparkasse“ turi daugybę skyrių, kurie nežino vieni apie kitų veiklą.
Vis dėlto šįkart, kitaip nei prieš trejus metus, A.Khosari ir parodė išskirtinius kilimus, ir paaiškino, kiek jie kainuoja – žurnalistų jo kolegos nebevijo lauk iš parduotuvės.
Paties A.Khosari kabinete kabo išskirtinis, per 12 tūkst. eurų kainuojantis kilimas, kurį rišęs meistras darbą paženklino ir savo inicialais.
Tarp gausybės kilimų yra ir tokių, kurie buvo skirti vestuvių puotai – faktūriniai, nes yra ir austi, ir rišti rankomis, o juose esantys ornamentai simbolizuoja ištikimybę, santarvę ir yra papuošti „gyvybės medžio“ ornamentais. Tokių kaina sukasi apie 3 tūkst. eurų.
Lengvatikių dairosi Rytų Europoje
Pasak „Lietuvos rytą“ konsultavusių specialistų, vartotojai klaidinami dar ir dėl to, kad išparduotuve pavadintame salone kilimų kainos iš tikrųjų yra gerokai aukštesnės nei rinkos.
Anot jų, šie pardavėjai veikia tik Rytų Europoje, vežioja kilimus po Baltijos valstybes, Slovakiją, Slovėniją. Jie keičia vietas ir kaskart steigia naujas įmones.
Paties A.Khonsari įmonei „Hamburger Freihafen Verwertungsgesellschaft“ bankroto procedūros pradėtos 2014-ųjų liepą.
„Joks užsienio bankas nepardavinėja prekių kitose Europos šalyse. Jei ir vyksta banko skelbiami aukcionai, jie yra griežtai reglamentuojami įstatymų. Gali būti, kad kilimai yra vogti. Pavyzdžiui, Vokietijoje siautėja vagių gaujos, o nugvelbti kilimai parduodami Rytų Europoje“, – paaiškino vienos rytietiškų kilimų parduotuvės vadovas.
