Naujosios sistemos parengiamieji darbai juda į pabaigą. Kad šie darbai būtų užbaigti, būtina, kad susitarimą dėl Bendro patentų teismo ratifikuotų 13 valstybių narių – iki šiol tą padarė jau aštuonios. Planuojama, kad vieninga Europos patento sistema pradės veikti 2017 m.
Greičiau ir paprasčiau
Kokią naudą išradėjams ir verslui atneš bendro galiojimo Europos patentas ir Bendras patentų teismas?
A.Želvio teigimu, procedūros, patentuojant Europos Sąjungoje bus paprastesnės, o ginčai dėl patentų vieningame teisme bus sprendžiami greičiau ir paprasčiau. Be to, sumažės išlaidos, siekiantiems patento galiojimo daugelyje Europos šalių.
„Iki šiol išradėjams ir verslo atstovams teko rūpintis Europos patento įsigaliojimu kiekvienoje šalyje atskirai, mokėti šalių nacionalinius mokesčius, išversti patentinę paraišką. Vieningas patentas bus patogesnis ir leis paprasčiau administruoti apsaugą, kuri įsigalios visose prie bendro galiojimo Europos patento sistemos prisijungusiose Europos Sąjungos valstybėse.
Kilus ginčams, byla dėl patento bus nagrinėjama ne kiekvienoje valstybėje atskirai, o viename teisme, kurio sprendimas galios iš karto visoje ES teritorijoje“, – sakė VPB direktorius.
Svarbu ir tai, kad sprendimą dėl patento pažeidimo ar jo galiojimo priims kvalifikuota daugianacionalinė teisėjų kolegija, kurios sudėtyje esant reikalui dalyvaus ir techninis teisėjas.
„Taigi bus priimamas kokybiškas teismo sprendimas. Taip pat vieningas procesas turėtų kainuoti pigiau, tačiau natūralu, kad jis bus brangesnis už kaštus pavienėse šalyse“, – užsiminė A.Želvys.
Nauja sistema – nauji iššūkiai
Anot A.Želvio, naujovės patentavimo srityje pateiks įvairių svarstymų ir iššūkių. Preliminariai sutarta, kad vieningo patento palaikymo mokestis siektų 4 valstybių metų mokesčių sumą. Tiems pareiškėjams, kurie renkasi patentuoti mažiau nei 4-iose valstybėse, vieningas patentas gali būti per brangus.
„Vieningas patentas kai kuriose šalyse kurs naujas verslo sąlygas – teks atsižvelgti į automatiškai įsigaliosiančius patentus iš kitų šalių.
Lietuviai kitose Europos šalyse patentuoti nelinkę ir potencialo neišnaudoja – nežiūrint į tai, kad Europos patentų paraiškų skaičius iš Lietuvos kasmet auga 30-50 proc. (2014 metais buvo paduotos 58 tarptautinės (PCT ir Europos) paraiškos), tačiau tik Europos patentų paraiškų kasmet paduodama vos apie 30. O Lietuvoje kasmet įsigalioja daugiau nei 1 300 užsienio savininkų patentų“, – tvirtina pašnekovas.
Anot A. Želvio, kyla klausimas, ar mūsų pačių verslas, įmonės ir universitetai tinkamai išnaudos naują sistemą ir kaip paskatinti lietuvius patentuoti kitose šalyse.
Lietuvoje gerės investicinis klimatas
Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, kurios prisijungs prie vieningo Europos patento sistemos, dalysis ir bendrais iššūkiais ir nauda. Lietuva gaus dalį vieningo patento mokesčių, kurie pagal nustatytus kriterijus turės būti skirti su patentais susijusių tikslų įgyvendinimui. Pavyzdžiui, šios tikslinės lėšos galės būti skiriamos kaip paramos priemonė patentuojančiam smulkiam verslui.
„Tai padės kurti patrauklesnį investicinį klimatą mūsų šalyje. Investuotojai į mus žvelgs palankiau, nes būsime vieningos patento sistemos dalimi“, – sakė VPB atstovas.
A. Želvio manymu, svarbu pridurti, kad regioninis bendradarbiavimas jau atnešė apčiuopiamų rezultatų. Lietuva, Latvija, Estija ir Švedija yra pasirašiusios sutartį dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo Stokholme. „Šiandien toks regioninis teismas yra pirmasis visoje Europoje – esame patys pirmieji. Galbūt mūsų pavyzdžiu paseks ir kitos šalys“, – vylėsi VPB direktorius.
