Akcijos „Lašiša“ metu, pasak S.Sudeikio, Kuršių mariose šiemet buvo demaskuotas tik vienas žinomas pavienis brakonerius su viena neteisėtai sužvejota lašiša. Pernai tokie buvo pagauti du.
Pasak S.Sudeikio,legaliai verslaujantieji žvejai jau nerizikuoja tapti pažeidėjais ne tik dėl didelių baudų(231-579eurai) ir žalos atlyginimo ieškinių(630-1900 eurai), bet ir dėl įvestos nuobaudų taškų sistemos skaičiavimo. Skirstant žuvų sugavimo kvotas, būtent į jas ir atsižvelgiama.
Nors patyręs ir neabejotiną autoritetą turintis ilgametis gamtosaugininkas Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas S.Sudeikis jau viešai pripažįsta pamario krašto žvejybos verslo atsakingą požiūrį į saugotinų žuvų išteklių apsaugą, bet išankstinio nusistatymo jo atžvilgiu niekaip neatsikrato Aplinkos ministerijos aukštoji valdininkija. Viceministras Linas Jonauskas – ypač.
Iš šešėlio – niekaip?
Neseniai L.Jonauskas viešai užsipuolė Seimo Kaimo reikalų komitetą, kuris ėmėsi spręsti Kuršių marių žvejams itin aktualią problemą – naikinti draudimą parduoti ar panaudoti gaunant naudą iš neplanuotos, neišvengiamos žvejybos priegaudos, iš atsitiktinai į tinklus įkliuvusių žuvų.
Šis komitetas parengė Žuvininkystės įstatymo 27 str. 3 dalies pakeitimą, kurį priėmus pamario žvejybos verslo įmonėms, statančioms tinklus ir gaudančioms kuojas, karšius, starkius ar kitas žuvis, būtų leidžiama tarp kitų įkliuvusių saugotinų ir jau negyvybingų nepageidautinos priegaudos žuvų parduoti ir lašišines.
Iki šiol taisyklėmis reglamentuota, jog 10 proc. laimikio žvejai gali realizuoti kaip nepageidautiną priegaudą, bet tik ne lašišines žuvis joje. Šių žuvų nei parduoti, išmainyti ar perdirbti neleidžiama.
„Bet tai – absurdas verslo požiūriu“, – sako pamario krašto žvejai, pajamuojantys visas pagautas žuvis(ir lašišines taip pat), mokantys jų išteklių atkūrimui skirtus mokesčius, bet negalintys į tinklus įkliuvusių šlakių (jų priegaudoje yra apie 80 proc.) parduoti.
Iš viso šiemet Kuršių marių žvejai tinkluose, kuriais gaudė karšius, kuojas ar starkius, rado ir užpajamavo apie pusšeštos tonos lašišinių žuvų. Didžioji jų dalis buvo šlakiai.
Bet šios vertingos žuvys pirkėjų stalui patiektos nebuvo. Kur nukeliavo? Aplinkosaugininkų valia – į privačius žuvininkytės darbuotojų šeimyninius šaldytuvus. Nes tokios taisyklės – valdininkija nusprendė, kad žvejai atsitiktinai pagautas lašišines žuvis sukimštų į savo, giminių ar šelpiamųjų pilvus, bet jokiu būdu ne gautų naudą. Nors turėjo, turi ir turės sąnaudų, užsidirbdami duoną iš verslinės žūklės.
Kas lieka žvejams? Kai duonai ar vaiko mokslams pinigų reikia? Žinoma, siūlyti patyliukais tas žuvis potencialiam klientui – kaimynui ar draugo draugui. Ir drebinti kinkomis- kad kas neįskųstų. Ar tai normalu su verslo šešėliu neva besigalynėjančioje šalyje?
Draudimų argumentai- apgailėtini
Šimtmečiais veiklą skaičiuojanti verslinė žūklė Kuršių mariose verta didesnio supratingumo, nei pastaruoju metu viešai demonstruoja Aplinkos viceministras socialdemokratas Linas Jonauskas.
Tokią nuomonę šių eilučių autorei išsakė ir eiliniai žuvies pirkėjai pamaryje, ir Šilutėje įsikūrusios žvejybos verslo įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jokubauskienė.
Ją ,kaip ir kitus žvejus, nuvylė minėto politiko atsainus požiūris į žvejybos versle dirbančius žmones – neva jie, užčiuopę galimą pelnymosi šaltinį iš draudžiamų pardavinėti žuvų, puls jas specialiai gaudyti. Kaip? Juk nei žūklės barai, nei atstumai tarp tinklų lieka nepakitę kaip iki šiol.
L.Jonauskas yra tas politikas, kurį iki šiol už principingą požiūrį į brakonierių tramdymą gerbė ir gerbia šimtatūkstantinė šalies meškeriotojų armija. Bet už tai, kad pliekia Seimo Kaimo reikalų komitetą, parengusį Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti nuostatą, leidžiančią žvejams parduoti į tinklus atsitiktinai pakliuvusias lašišines žuvis, vargu ar nusipelno pripažinimo. Greičiau – atvirkščiai. Politikas užsimerkė ir kitus verčia pusakliais šešėlinio verslo akivaizdoje.
Investicijų grąža – nebūtina?
Lašišinių žuvų išteklių atkūrimui valstybė per 15 pastarųjų metų yra išleidusi įspūdingo dydžio sumas. Negi investicijų grąža – nepageidautina? Jei meškeriotojai, įsigiję licencijas lašišų žūklei, valstybei jau sumokėjo 60 tūkst.eurų, tai verslinės žūklės subjektai, gavę leidimą parduoti visą be be išimčių savo laimikį, mokesčiais taip pat pildytų biudžetą.
Viceministras savo griežtą „ne“ šiuo klausimu grindžia prieš 23 metus priimta EB Direktyva ir kaltina Kaimo reikalų komitetą „pataikavimu saujelei verslininkų“. Ši formuluotė – išties žeminanti.
„Akivaizdu, jog viceministras tą „saujelę žvejų“ siekia visiškai suniekinti ir sunaikinti jų verslą“, – tokią išvadą daro pamario krašto žvejai. Jie atkreipia dėmesį, jog meškeriotojams licenzinė lašišinių žuvų žūklė gėluose vandenyse leidžiama jau aštuoneri metai, – nuo tada, kai šių žuvų išteklių atsikūrimo mastai tapo neabejotini.
Tuo tarpo tarpinių vandenų (Kuršių marių) žūklės verslo subjektams, į kurių tinklus taip pat dažniau įkliūva šlakiai ir lašišos, suvaržymai didėja. Nuo 2009 metų, įkūrus Kuršių marių biosferos poligoną, trimis barais sumažinti verlinės žūklės plotai. Meškeriotojų tai neliečia.
„Prieš porą metų Aplinkos ministerija uždraudė žvejybą ties Ventės ragu, šiemet dėl lašišų migracijos šešiuose baruose iki farvaterio be jokių mokslininkų rekomendacijų uždraudė žūklę nuo rugsėjo 1 iki spalio 31 dienos“, – piktinasis asociacijos „Lampetra“ vadovė S.Jokubauskienė.
Be to, be jokių mokslininkų rekomendacijų nurodyta didinti tarpus tarp tinklų nuo 200 iki 400 metrų. To negana – paskutinį spalio dešimtadienį Kuršių marių žvejams buvo visiškai uždrausta žūklė tik dėl to, jog laimikyje aplinkosaugininkai aptiko didesnį kiekį lašišinių žuvų. Nors būtent dėl jų atsitiktinės priegaudos ir draudimo parduoti Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje viešai kreipėsi, prašydami spręsti šią problemą. Juk šlakiai nera rūšis, kuri saugoma Dirketyvomis.
„Dėl patiriamų nuostolių asociacija prieš mėnesį kreipėsi į Vyriausybę ir Prezidentūrą, bet iki šiol atsakymo neturim,“- sako S.Jokubauskienė.
Pasak jos, niekas nesiruošia intensyvinti lašišų žūklės – atvirkščiai, uždaromi žūklės barai jų migracijos koridoriuose, mažinamas įrankių skaičius. Deja. Biurokratinė siena, auginanti šešėlį – nepramušama.
