Tokias išvadas daro naujienų portalas gazeta.ru, kuris aiškinosi, kaip Rusijai atsilieps ekonominių ryšių su Turkija nutraukimas.
Trečiadienio pavakarę rbk.ru paskelbė, kad Rusijos pasienyje, Novorosijsko uoste pradėjo strigti turkišką produkciją gabenantys kroviniai, kuriuose yra avalynė, statybinės medžiagos. Rusijos muitininkai teigia atliekantys nuodugnią jų patikrą.
Rusijos ir Turkijos santykiai pašlijo po to, kai turkai numušė Rusijos bombonešį Su-24. Jeigu konfliktas nebus išspręstas, tai „visi mūsų ekonominiai interesai turės būti apsvarstyti iš naujo“, mano Šiuolaikinio vystymosi instituto prezidentas Igoris Jurgensas. Ir jeigu tokie ilgalaikiai projektai, kaip, tarkime, „Turkijos srautas“, gali būti tik įšaldyti, tai turizmui ir maisto produktų tiekimui jis atsirūgs jau dabar.
Turkija uždaryta
Incidentas su Rusijos bombonešiu iš karto neigiamai paveikė turizmo sritį. Rusijos žinybos jau pareiškė, kad „terorizmo grėsmės lygis Turkijoje ne mažesnis, nei Egipte“.
Užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos turizmo tarnybos „Rosturizm“ atstovai jau rekomendavo atsisakyti kelionių į Turkiją ir nutraukti kelialapių pardavimus.
„Kelionių į Turkiją organizavimo paslaugų teikimas Rusijos turistams terorizmo grėsmės sąlygomis laikomas šiurkščiu Rusijos Federacijos įstatymų pažeidimu“, – skelbiama oficialiame Rusijos turizmo tarnyba pranešime.
Ministerija informavo, kad dėl tokių veiksmų atitinkami asmenys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai reiškia, kad turizmo operatoriai ne tik nuo lapkričio 24 dienos privalėjo nutraukti kelialapių pardavimą, bet ir privalės 100 proc. kompensuoti išlaidas tiems turistams, kurie juos jau įsigijo.
Lapkritis — netipinis poilsio Turkijoje laikas. Paprastai masinės sezoninės paklausos periodas tęsiasi nuo gegužės iki spalio. Tačiau šių metų sezonas rusams prasitęsė dėl situacijos Egipte. Šiuo metu Rusijos turizmo valdžia renka duomenis apie rusus, kurie ilsisi Turkijoje.
Rusijos turizmo industrijos sąjungos duomenimis, šiuo metu Turkijos kurortuose poilsiauja apie 10 tūkst. rusų, įskaitant ir tuos, kuriuos turizmo operatoriai persiuntė į šią šalį iš Egipto.
Rusijos turizmo agentūros jau pardavė apie 4–5 tūkst. kelialapių tiems, kurie ketino išskristi iki Naujųjų metų.
Lyginant su tuo rusų skaičiumi, kurie buvo Egipte tada, kai buvo sustabdyti skrydžiai (80-90 tūkst. žmonių) arba nusipirko kelialapius vėlesniam laikotarpiui (iki 2016 metų – 140 tūkst. turų), tai ne tiek daug. Juoba kad apie „planinę evakuaciją“, kuri buvo vykdoma Egipte, nekalbama: kol kas turizmo operatorių paprašė ruoštis „įvairiems galimiems įvykių vystymosi variantams.“
Kita vertus, Turkija daugybę metų buvo pagrindinė poilsio užsienyje vieta, tiesa, šiais metais ji užleido vietą Egiptui. Iš viso pirmąjį šių metų pusmetį Turkijai ir Egiptui teko 40 proc. rusiškojo išvažiuojamojo turizmo srauto. Ir tai – 2,1 mln. žmonių.
Beveik pusės išvažiuojamojo turizmo rinkos veiklos nutraukimas kartu su nestabilia ekonomikos padėtimi, „Transaero“ bankrotu ir didelių turizmo kompanijų veiklos nutraukimu sudavė rimtą smūgį turizmo verslui. Prie turizmo kompanijų nuostolių galima priskirti ir privalomas įmokas viešbučiams, ir dalykinės reputacijos smukimą.
Draudimas prekiauti turistiniais turais į Turkiją gali tapti dar vienu smūgiui turizmo šakai, nes poilsį prie Raudonosios jūros turizmo operatoriai ketino iškeisti į Turkiją.
„Smūgis į nugarą“ Rusijos turizmui
Didžiausi operatoriai , dirbantys Turkijos kryptimi, jau pareiškė nutraukiantys prekybą kelialapiais į Turkiją. Tarp jų „Pegas Turistik“, „Natali Turs“, „Biblio Globus“ ir „Tez Tour“. Ir rezervavimo sistemos turkiški kelialapiai dingo ir „TUI“, „Brisco“, „NTK Inturist“, „Coral Travel“ ir „Sunmar“ turizmo agentūrose.
Po sprendimo nutraukti turistų keliones į Egiptą, kuris buvo priimtas lapkričio 6 dieną, Rusijos turizmo operatoriai, dirbę Egipto kryptimi, buvo priversti pargabenti turistus iš kurortų, siųsdami iš Rusijos pas juos tuščius lėktuvus. Dėl tokios „planinės evakuacijos“ patirti nuostoliai vertinami ne mažiau kaip 1,7 mlrd. rublių.
Po lapkričio 6 dienos vietoj Egipto turizmo operatoriai turistams pradėjo siūlyti alternatyvų poilsį kitose šalyse. Tokia alternatyva nesusidomėjo tik „Biblio Globus“, kuris saviems Egipto klientams pasiūlė Kiprą.
Kiti turizmo rinkos dalyviai – „Natali Turs“, „TEZ Tour“, „TUI“, „Pegas Turistik“, „Sunmar“, „Coral Travel“, „Anex Tour“- pasiūlė klientams išsirinkti bet kurią kryptį iš agentūrų pasiūlos. Turkija dėl supaprastinto vizų režimo su Rusija, geografinio artumo ir dėl santykinai nedidelių kainų, lyginant su Egiptu, rusams itin paklausi.
Tik Turkiją mainais už Egiptą siūlė vienintelis didelis turizmo operatorius – „Brisco“. Ši kompanija skraidino tik dviem kryptimis – Egipto ir Turkijos. „Brisco“ vadovams teks skubiai ieškoti naujų krypčių, kurios pakeistų organizuotam turizmui uždraustas kryptis.
Smūgį patyrė ir skrydžių kompanijos, kurios glaudžiai bendradarbiavo su turizmo operatoriais ir vykdė užsakomuosius reisus iš Rusijos į Turkijos kurortus.
Kai kurie oro linijų vežėjai yra susieti su turizmo operatoriais: pavyzdžiui, „Kogalymavia“ arba „Metrojet“ priklauso tam pačiam holdingui su „Brisco“, o oro linijų kompanija „Azur Air“ patenka į vieną turizmo kompanijų grupę su operatoriumi „Anex Tour“. Būtinybė išmokėti išperkamąsias išmokas, kurios paprastai mokamos užsienio valiuta, taip pat apmokėti privalomas lėktuvų prastovas oro uostuose skrydžių kompanijoms gali atnešti didelių nuostolių.
Šios skrydžių kompanijos juk dirbo tik su Egiptu. Būtent Turkijos kryptis turėjo jiems tapti išsigelbėjimu.
Draudimo skraidinti į Turkiją nėra, tačiau, nustojus pardavinėti kelialapius šia kryptimi, turizmo operatoriai skubiai keičia užsakomuosius reisus, kuriuos buvo užsakę skrydžių kompanijose.
Nuostoliai, kuriuos oro linijų vežėjai patyrė dėl sumažinto reisų į Turkiją skaičiaus, dar reikės įvertinti. Palyginimui – dėl sustabdytų skrydžių į Egiptą iki šių metų pabaigos Rusijos oro linijos praras apie 9 mlrd. rublių, suskaičiavo Oro transporto naudotojų asociacija. Iš jų 4 mlrd. rublių tenka oro linijų kompanijai „Severnij veter“ ir 800 mln. rublių — „Ikar“. Abi kompanijos turizmo operatoriaus „Pegas Turistik“ užsakymu vykdė užsakomuosius reisus.
Vyriausybė jau antrą kartą pareiškė pasiruošusi remti Rusijos turizmo šaką. Pirmoji finansų ministro pavaduotoja Tatjana Nesterenko pranešė, kad „Vyriausybė turi rezervų, kurie numatyti panaudoti susiklosčius nenumatytiems atvejams, jeigu tektų suteikti kokią nors finansinę paramą turizmo operatoriams arba oro linijų kompanijoms.“
Tačiau vargu ar turizmo kompanijos matys „gyvus“ pinigus. Kaip anksčiau sakė viceprezidentas Arkadijus Dvorkovičius, Vyriausybė numačiusi susieti išmokas su vidaus turizmo plėtra, o ne tiesiog kompensuoti dėl neįvykusių užsienio turų patirtus nuostolius.
Reikėtų pridurti, kad keliones, orientuotas į vidaus rinką, anaiptol siūlo ne visi operatoriai.
Pomidorų embargas
Turizmo verslas tapo pirmąja paaštrėjusių Rusijos ir Turkijos santykių auka. Deja, panašu – ne paskutine.
„Izvestija“ skelbia, kad Rusijos bendruomenių rūmų narys Pavelas Syčevas pasiūlė Turkijai taikyti ekonomines sankcijas tiems Turkijos produktams, kurių dabar negalima įvežti iš Europos Sąjungos (ES), JAV, Kanados ir kitų šalių.
„Daugelis faktų byloja, kad Turkija perka pigią naftą iš „Islamo valstybės“. Todėl ekonominių sankcijų taikymas būtų logiškas žingsnis. Kalbu apie draudimą įvežti maisto produktus“, – sakė P.Syčevas.
Jo žodžiais, reikia uždrausti iš Turkijos įvežti mėsą, žuvį, pieno produktus, vaisius ir daržoves.
„Jie įveža daug vaisių, daržovių, pieno produktų. Po embargo paskelbimo jų kiekiai išaugo“, – sakė Bendruomenių rūmų narys.
Turkija – viena didžiausių Rusijos prekybos partnerių. Ji užima šeštą vietą. Praėjusių metų duomenimis, šalių prekybos mastas siekė 31,6 mlrd. dolerių. Eksportas sudarė 24,9 mlrd., importas – 6,6 mlrd. dolerių. Turkijos dalis Rusijos užsienio prekybos su kitomis šalimis portfelyje sudaro 4 proc: 4,9 proc. — eksportas ir 2,3 proc. – importas.
Rusijos Federacijos Muitų sąjungos duomenimis, šių metų sausį-liepą, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Rusijos ir Turkijos prekybos mastas sumažėjo 21,5 proc. ir siekė 14,4 mlrd. dolerių. Eksportas siekė 12 mlrd. dolerių (sumažėjo 16,5 proc.), importas – 2,4 mlrd. dolerių (sumažėjo 39,8 proc.). Smukimas išskirtinai siejamas su rublio nuvertėjimu.
Rusija į Turkiją tiekia tradicines savo prekes: dujas, naftą ir jos produktus, metalą, anglį, grūdus. Iš Turkijos į Rusiją keliauja pramonės ir žemės ūkio produkcija (šių metų sausio-liepos duomenimis – 33,2 proc.), mašinos, įranga ir transporto priemonės (23,4 proc.), tekstilė ir avalynė (17,6 proc.). Ši šalis yra didžiausia maisto produktų tiekėja į Rusiją (pirmiausia – vaisių ir daržovių). Todėl taikyti produktų tiekimui iš Rusijos embargą išties problemiška: uždraudus importą iš ES, alternatyvos tiesiog nebūtų.
Embargo taikymas Turkijos produkcijai gali sukelti vaisių ir daržovių stygių prekybos centruose. Ypač rudens ir žiemos sezono metu. Ir aišku, kad produktų kainos augs, kaip nutiko praėjusiais metais, Rusijoie pritaikius sankcijas kitoms šalims.
Ekonominės plėtros ministerijos duomenimis, dėl Rusijai taikomų sankcijų 2014 metais kainos išaugo 17,9 proc. O nuo atsakomųjų sankcijų įvedimo pradžios – 8,1 proc.
„Dėl padidėjusios paklausos ir sumažėjusios importo konkurencijos gerokai ūgtelėjo vietinės žemės ūkio produkcijos kainos“, – konstatavo žinyba.
Infliacija praėjusiais metais siekė 11,4 proc. prognozuojama, kad per šiuos metus kainos išaugs 13 proc.
Statybininkai išeis
Turkijos kompanijos buvo labai aktyvios Rusijos nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvės. Jos daugiausia užsiėmė statybomis.
„2000-ųjų pradžioje iš esmės viską statė rusai. Nors dabar jie neužima lyderių pozicijos, tačiau ir toliau manoma, kad jie pajėgūs kokybiškai įgyvendinti sudėtingus projektus“, – sakė Denisas Sokolovas, kompanijos „Cushman & Wakefield“ pagrindinis partneris.
Už statybas Maskvoje atsakingo vicemero Marato Chusnulino vertinimu, Turkijos kompanijos per dvidešimtmetį Maskvoje pastatė apie 24 mln. kvadratinių metrų nekilnojamojo turto.
Kaip sakė „S.A. Ricci“ plėtros direktorius Pavelas Janševskis, dėl krizės ir priverstinio taupymo šiemet jie turėjo atsisakyti Turkijos specialistų paslaugų ir samdyti vietos darbininkus, ir tai turi neigiamą poveikį pastatų kokybei.
„Didžiausi Turkijos NT rinkos žaidėjai Rusijos rinkoje – „Enka“ ir „Renaissance Construction“, kurią 1993 m. įkūrė „Enka“ palikę darbuotojai. Jų portfelyje – daugybė žinomų projektų.
Tarkim, „Enka“ dalyvavo rekonstruojant Rusijos Dūmos ir RF Vyriausybės pastatus, o „Renaissance Construction“ statė tris „Moskva City“ bokštus, tarp kurių ir „Federacija“.
Maža to, Turkijos kompanijos aktyviai dalyvavo konkursuose dėl valstybinių užsakymų. Tarkim, „Enka“ tapo vienintele užsienio kompanija, kuriai leido dalyvauti Krasnojarsko Berezovsko hidroelektrinės statybose. Statybų rinkoje valstybė į Turkijos kompanijas žiūrėjo kaip į svarbiausius partnerius.
2014 metais Turkijos statybų kompanijų užsakymų vertė siekė 50 mlrd. rublių.
Tačiau ekspertai sako, kad nuosavų aktyvų Rusijos NT versle turkų statybininkai turėjo nedaug. D.Sokolovo nuomone, Turkijos kompanijų išėjimas ir Rusijos rinkos netaps rimta grėsme, nes šioje rinkoje dabar labai didelė konkurencija, tačiau jų pasitraukimas gali pakenkti statybų kokybei.
P.Janševkio manymu, turkų statybininkai iki paskutiniųjų laikysis Rusijos rinkoje ir savo noru nesitrauks.
Turkijos ambasadorius Rusijoje Hekchanas Turanas skaičiuoja, kad Turkijos verslininkų investicijos į Rusijos projektus siekia apie 10 mlrd. dolerių.
M.Chusnulinas neseniai kalbėjo, kad jei anksčiau Turkijos kompanijos dalyvaudavo kaip rangovės, tai dabar jos pasiruošusios tapti plėtotojomis arba investuotojomis. Jis pateikė pavyzdį: „Enka“ investavo 530 mln. dolerių į daugiafunkcinio komplekso „Kuntsevo Plaza“ statybą , taip pat turi dar keletą projektų, kurių vertė – 500 mln. dolerių.
Sostinės valdžia iki paskutinės dienos turkus laikė labai svarbiais partneriais. Dabar jiems gali būti uždegta raudona šviesa, o Rusijos rinka praras ir kokybiškai dirbančius rangovus, ir investuotojus, kurie nusiteikę pakloti šimtus milijonų dolerių.
Dujotiekio nebus
Grėsmė iškilo ir bendriems Rusijos ir Turkijos energetikos projektams. Rusija gali atsisakyti atominės elektrinės „Akkuyu“, kurią sudarytų trys blokai, statybos. Buvo numatyta, kad ji būtų statoma vadovaujantis principu: „statyk-valdyk-eksploatuok“. Tokiu atveju Rusija prarastų į projektą investuotus pinigus, kurie šiuo metu jau siekia 3 mlrd. dolerių. Beje, šį kontraktą gali nutraukti pati Turkija.
„Jei Rusija nepastatys „Akkuyu“, jai teks pastatyti kitą“, – spalį sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Dabar mažai tikėtina, kad bus įgyvendintas dujotiekio „Turkijos srautas“ projektas. Vamzdis turėtų būti tiesiamas per Juodąją jūrą ir toliau per Turkijos teritoriją iki Turkijos ir Graikijos pasienio. Ten ketinama pastatyti dujų paskirstymo stotį, kuri skirstytų tolesnius Rusijos dujų srautus į Europą.
Anksčiau „Gazprom“ pareiškė, kad keturių gijų tiesimo vertė sieks 11,4 mlrd. dolerių, tačiau energetikos ekspertai kalbėjo, kad išlaidos greičiausiai bus didesnės. Tada buvo kalbama apie keturias gijas, kurių bendra galia siektų 63 mlrd. kubinių metrų.
Spalio pradžioje „Gazprom“ pareiškė, kad „Turkijos srauto“ galingumas bus sumažintas iki 32 mlrd. kubinių metrų. Monopolijos vadovo Aleksejaus Milerio žodžiais, tos sprendimas susijęs su tuo, kad šios galios bus kompensuojamos kito naujo projekto „Nord Stream-2“ galiomis, kurios siektų 55 mlrd. kubinių metrų.
Apie „Turkijos srauto“ tiesimą Rusija pareiškė dar praėjusių metų pabaigoje, tačiau nuo to laiko jokių konkrečių susitarimų nebuvo. Pagal vieną versiją, iš pradžių tai buvo siejama su nuolaida dujoms, kurias Rusija žadėjo Turkijai.
Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas spalio 2 dieną pareiškė, kad nuolaida gali siekti 10,25 proc. ir „tai gali tapti abipusės sutarties dėl „Turkijos srauto“ pasirašymo įrankiu“. Ministras pabrėžė, kad nuolaidų klausimas – tai komercinių kompanijų susitarimo reikalas.
Spalį Rusijos ir Turkijos santykiai paaštrėjo dėl to, kad Rusijos lėktuvai, atakuojantys Siriją, du kartus pažeidė Turkijos oro erdvę. Šiame fone Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas pareiškė, kad Turkija iš viso gali peržiūrėti savo poziciją dėl rusiškų dujų pirkimo.
Jis pabrėžė, kad rusiškas dujas jie gali pakeisti gaudami jų „iš pačių įvairiausių vietų“. Tiesa, abu pusės vėliau pabrėžė šio projekto svarbą, tačiau Turkija iki šiol nepasirašė galutinio susitarimo.
„East European Gas Analysis“ vadovas Michailas Korčemkinas įspėja, kad „Gazprom“ į „Turkijos srauto“ projektą jau investavo milžiniškas sumas. Jo vertinimu, 15–18 mlrd.dolerių.
„Oficialiai skelbiama, kad „Gazprom“ jau investavo daugiau kaip 0,5 trln. rublių, – sakė M.Korčemkinas. – O kur dar ta suma, kuri išleista „Saipem“ (tai italų kompanija, kuri turėtų tiesti vamzdžius per Juodąją jūrą, ir sutartis su ja – jau pasirašyta) ir vamzdžiams, taip pat nuolatinės išlaidos už sandėlius Bulgarijoje, kur tie vamzdžiai yra saugomi?“
Rusijos pramonininkų ir gamintojų sąjungos (RSPP) vadovo Aleksandro Šochino nuomone, “Turkijos srautas“ projektas ir taip sunkiai judėjo į priekį.
„Rusijai prašant Turkija jį pristabdydavo, derėdavosi dėl vienokių ar kitokių nuolaidų, mažesnių dujų kainų (...). Aišku, kad susidarius dabartinei situacijai Rusija nuolaidų nedarys. Taip pat atsiranda galimybė, kad Rusija atsisakys šio projekto“, – nurodė RSPP vadovas.
Jam antrina ir “IК Rye, Man & Gor Securities“ vyriausiasis analitikas Sergejus Pigariovas. Jis primena, kad situacija dėl dujotiekio ir anksčiau, iki incidento su rusišku bombonešiu, buvo sudėtinga.
„Turkija neturi kuo pakeisti Rusijos dujų, todėl bendradarbiavimas dujų srityje toliau tęsis, – mano S.Pigariovas. – Turkija – antrasis pagal dydį po Vokietijos rusiškų dujų importuotojas, todėl šalys stengsis visokiais būdais už konflikto ribų kelti dujų klausimą.
Naujasis Turkijos energetikos ir gamtinių išteklių ministras Beratas Albayrakas jau pareiškė, kad jis į abiejų šalių santykius nežiūri pesimistiškai. Tačiau galiu užtikrinti, kad artimiausius porą mėnesių kokie nors dokumentai, susiję su „Turkijos srautu“, nebus pasirašyti“.
Galima sakyti, kad kol kas nei Rusijos, nei Turkijos valdžia jokių sankcijų neįvedė ir apie ekonominių santykių nutraukimą neprabilo. Priešingai, šalys jau žengia pirmuosius žingsnius, kurie padėtų užglaistyti konfliktą. Tačiau Kremlius jau ne kartą pademonstravo, kad savo ekonominiams partneriams negali atleisti tų smūgių, kurie kenkia Rusijos interesams.
