Nuo lapkričio vidurio visų vilkikų savininkai Rusijoje turi mokėti už naudojimąsi federaliniais keliais. Dažnu atveju tokia prievolė tenka patiems vairuotojams, nes šioje šalyje apstu mažų įmonių, kurių šeimininkai patys sėda prie vairo.
Įvairiais skaičiavimais, tokių vežėjų Rusijoje yra nuo 2 iki 3 milijonų. Tai bene aktyviausias šios valstybės verslo sektorius.
Vilkikus papuošė užrašais
Dabar nemažai Rusijos vilkikų važinėja su užrašais „Platonui – ne!“ Mat sukūrus šią sistemą jie priversti atseikėti valstybei už kiekvieną federaliniais keliais nuvažiuotą kilometrą po 3,06 rublio (4 euro centus).
Vilkikų šeimininkai ir taip kiekvienais metais valstybei sumoka apie 40 tūkst. rublių (573 eurus) mokestį už transporto priemonę, daug išleidžia draudimui ir – ne paslaptis – duoklėms policijos pareigūnams.
Jų teigimu, apmokestinus kelius už kiekvieną reisą teks sumokėti dar apie 15 tūkst. rublių (215 eurų), o tai yra maždaug trečdalis uždarbio.
Baisesni už teroristus?
Kol kas masiniai vairuotojų protestai neprasidėjo, tačiau akivaizdu, kad jie jau bręsta.
Įspėjamosios akcijos vyksta – ne vieno svarbaus kelio pakraštyje buvo išsirikiavusios kilometrinės vilkikų kolonos.
Nesunku nuspėti, koks chaosas kiltų, jeigu šiomis mašinomis būtų blokuotos pagrindinės magistralės.
Įdomiausia, kad visuomenė visiškai palaiko transportininkus.
Į radijo stoties „Echo Moskvy“ klausimą, ar žmonės yra pasirengę maitinti galbūt protestuosiančius vairuotojus, net 82 procentai atsakė teigiamai, o padėti jiems nelinkę vos 13 proc.
Anot populiaraus Rusijos apžvalgininko Aleksandro Minkino, tolimųjų reisų vairuotojai valdžiai gali būti pavojingesni nei viso pasaulio teroristai.
„Kaip matome, teroristai taikosi į eilinius žmones – metro ar lėktuvų keleivius, stadionų ar kavinių lankytojus.
Jų išpuoliai paprastai sutelkia žmones ir valdžią, o štai vairuotojų streikas gali nušluoti vyriausybę“, – įspėjo apžvalgininkas.
Nežinia, ar Kremlius šiuos žodžius išgirdo, tačiau jau pasirodė pranešimų apie galimas nuolaidas. Svarstoma, kad mokėjimas už kelių naudojimą gali būti atidėtas iki kitų metų sausio 31-osios, o gal ir išvis iki 2016-ųjų pabaigos.
Valdo oligarcho sūnus
Tiesa, kelių mokestis daugelyje pasaulio valstybių nėra jokia naujovė ir retai kur dėl jo kyla tiek sumaišties.
Mat visiems suprantama, kad šie pinigai skiriami būtent keliams prižiūrėti.
Rusijos valdžia irgi skelbė tokius planus. Anot valdininkų, visos gautos lėšos pateks į Federalinį kelių fondą, per metus jų bus surenkama 38,9 mlrd. rublių (558 mln. eurų), o už tokią sumą iki 2019-ųjų visi svarbiausi keliai bus tinkamai sutvarkyti.
Tačiau iš tikrųjų „Platon“ sistema skirta ne tik keliams, bet ir jos kūrėjams.
Mat visas įmokas renka specialiai sukurta bendrovė, kuriai vadovauja Igoris Rotenbergas – vieno artimiausių prezidento Vladimiro Putino draugų milijardieriaus Arkadijaus Rotenbergo sūnus.
Ši įmonė mokėjimo sistemą gavo prižiūrėti be jokio konkurso, o už tai kasmet sau ji gali atsiriekti kone ketvirtadalį iš vežėjų planuojamų surinkti lėšų – 10,6 mlrd. rublių (152 mln. eurų).
Lietuvos vežėjai nenori erzinti Maskvos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija antradienį išsiuntė notą Rusijos užsienio reikalų ministerijai dėl sunkiasvoriams automobiliams įvesto kelių mokesčio.
Joje pažymima, kad nuo lapkričio 15 dienos įvestas naujas federalinių kelių mokestis neatitinka dvišalio 1992 metų Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl bendradarbiavimo sąlygų transporto srityje bei dvišalio 1993 metų Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl tarptautinio susisiekimo automobiliais.
Šiuose susitarimuose numatyta, kad abiejų šalių vežėjai atleidžiami nuo kelių mokesčių.
Tačiau Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas agentūrai BNS aiškino, kad nereikėtų aštrinti santykių su kaimynine valstybe.
Anot jo, kadangi Rusija apmokestino visų valstybių vežėjus, konkurencinė Lietuvos vežėjų padėtis nesikeičia, o eilių pasienyje jau nebėra.
„Nuo pirmadienio padėtis stabilizavosi ir eilių iš esmės nėra. Liko viena problema, kuri kelia nerimą: vežėjai turi ilgai laukti elektroninio patvirtinimo apie sumokėtą mokestį. O šiaip, mūsų manymu, Rusija susitvarkė labai greitai, palyginti su kitomis šalimis, kurios diegė tokias sistemas“, – tikino E.Mikėnas.
