Lietuvoje pernai žlugus stambiausiai kredito unijai – Vilniaus taupomajai kasai apdraustų indėlių suma siekė 64 mln. eurų. Lenkijoje atsilyginti su tokių finansų įstaigų indėlininkais šįmet teko skirti milijardus zlotų.
Jų prireikė vasarą bankrutavus dviem kredito unijoms ir praėjusią savaitę žlugus kooperatiniam bankui „SK Bank“.
Skaičiai – stulbinami
Vien privačių klientų nuostoliams padengti pagal valstybinę indėlių iki 100 tūkst. eurų garantijų programą teks išmokėti daugiau nei 6 mlrd. zlotų (1,4 mlrd. eurų).
Kredito unijos „SKOK Vspolnota“ bankroto kaina – 0,9, kredito unijos „SKOK Volomin“ – 2,2, „SK Bank“ 3 mlrd. zlotų (atitinkamai 210, 515 ir 702 mln. eurų).
Tai – visų laikų rekordas, nes per ankstesnius dvidešimt metų pagal indėlių garantijų programą reikėjo išmokėti 814 mln. zlotų (190 mln. eurų).
Pasinaudojo spragomis
Vasarą įvykę kredito unijų bankrotai finansų ekspertų nenustebino. Mat dėl sėkmingos lobistinės veiklos Seime kredito unijos ilgai buvo nepavaldžios Finansų priežiūros komisijai (FKK).
Tuo ir pasinaudojo nesąžiningi kelių unijų vadovai – pradangino jiems patikėtas lėšas.
Kredito unijų veikla kontrolierių nelabai ir domino.
Mat jų Lenkijoje yra tiktai pusšimtis, o unijų sąskaitose tėra vienas procentas visų indėlių.
Užtat kooperatinių bankų kaimyninėje šalyje yra net penki šimtai, o pagal indėlius jiems tenka net 10 proc. rinkos.
Kalčiausi – bankininkai
Kooperatiniai bankai, kaip ir kredito unijos, kuriami konkretaus regiono bendruomenei aptarnauti. Kredito unijų klientais gali būti tiktai pajininkai, o kooperatinių bankų – visi norintys, todėl pastarąsias institucijas visada kontroliavo FKK.
Paskelbus „SK Bank“ bankrotą imta svarstyti, ar kalti aplaidūs FKK kontrolieriai, ar nusikalto nesąžiningi bankininkai.
Kaip teigė finansų ekspertas Maciejus Samczikas, labiau prasikalto banko vadovai, kurie galimai vykdė planuotą pinigų plovimo ir lėšų grobstymo operaciją.
Gelbėjo savo bendroves
Prieš 1,5 metų „SK Bank“ ėmė siūlyti už indėlius net šešis procentus metinių palūkanų.
Surinktas lėšas bankas skubiai paskolindavo kelioms kompanijoms.
Bankas ilgai delsė pateikti visas FKK reikalaujamas ataskaitas. Dėl to jis buvo kelis kartus įspėtas, o vėliau FKK skyrė specialų prižiūrėtoją.
Pastarajam nustačius, jog banko įsipareigojimai kelis kartus viršija turtą, o veiklos nuostoliai vis didėja, buvo nuspręsta skelbti bankrotą.
M.Samczikas teigė, kad dauguma kreditų buvo suteikti bendrovėms, verslo ryšiais susijusioms su banko vadovais ar jų partneriais.
Spėjama, kad klientų indėliais buvo siekiama gelbėti nuo bankroto vieną daugiabučių namų statybos bendrovę, kurioje akcijų turėjo unijų banko „SK Bank“ vadovai.
Lietuvoje unijos prašienautos iš peties
2012 metų gruodį Lietuvos bankas uždarė Nacionalinę kredito uniją, o teisėsaugininkai sulaikė jos valdybos pirmininką Arnoldą Žviką ir administracijos vadovą Artūrą Vasiliauską.
Taip pat sulaikytas ir trečiasis unijos valdybos narys Žilvinas Putramentas. Tuomet skaičiuota, kad per dvejus metus padaryta 60 milijonų litų (17,4 mln. eurų) žalos.
Užpraeitų metų sausį licencija atimta ir iš Švyturio taupomosios kasos, o tų pačių metų gegužę uždaryta ir kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“.
2014-ųjų sausį priimtas sprendimas uždaryti ir Vilniaus taupomąją kasą (nuotr.), kurios vadovai neslėpė užmojų tapti banku. Pastaroji tuomet buvo didžiausia tarp unijų. Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ jos indėlininkams atlyginti pervedė per 220 mln. litų (64 mln. eurų).
Pernai balandžio pabaigoje Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją „Naftininkų investicijos“ nemokia ir atšaukė jos veiklos licenciją.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 74 kredito unijos ir didžiąją dalį jų vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija.
