„Nuomonės dėl tolesnės perspektyvos ir rizikų, aišku, išsiskiria. Lieka tokios, kokios yra, ir vienintelis dalykas, dėl kurio sutarėme – kad Vyriausybė turi imtis priemonių, kurios, ypač mokesčių administravimo srityje, galėtų užtikrinti, kad visos tos rizikos, apie kurias šneka, paprasčiausiai nesirealizuos, ir mes surinksime tiek, kiek planuojame ir gyventojų pajamų, ir pridėtinės vertės mokesčio. Ir dar daugiau surinksime“, – antradienį Seimui pradedant antrąjį kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymą, sakė R.Šadžius.
„Galutinį rezultatą turėsime deficito prasme dar geresnį, negu dabar siūlome įrašyti į įstatymą. Beje, siūloma įrašyti 1,2 proc. valdžios sektoriaus deficito – lygiai tokį patį skaičių, kuris įrašytas į 2015 metų biudžeto įstatymą, nors pradiniame projekte, kol dar nežinojome, nebuvome įvertinę papildomų pajamų iš valstybės valdomų įmonių, šis įvertis buvo 1,3 proc.“, – kalbėjo R.Šadžius.
Ministro teigimu, jeigu Seimas biudžetui pritars, augtų visų sričių, ypač vidaus saugumo ir krašto apsaugos, finansavimas, mažėtų valstybės skolos aptarnavimo išlaidos. Kitais metais tam numatyta 16 mln. eurų.
Pasak R.Šadžiaus, daugiau papildomų lėšų bus numatyta, nes bus geriau surenkami mokesčiai.
„Prognozuojamos papildomos pajamos iš pelno mokesčio. Šiek tiek daugiau akcizo įplauks. Pakoregavome valstybės įmonių dividendų prognozę ir perskirstome asignavimus. Daugiausia perskirstome asignavimus“, – tvirtino ministras.
R.Šadžiaus teigimu, didžiausia dalis tenka sutaupytoms lėšoms, nes šalies įmoka į ES biudžetą sumažėja apie 11 mln. eurų.
Seimui pateiktame patobulintame biudžeto variante planuojamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, įskaitant tų metų pensijų reformos sąnaudas, sumažintas 0,1 punkto iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip pat 2016 metams numatomas ne didesnis nei, tvirtinant 2015-ųjų biudžetą, šiems metams planuotas 1,2 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Jis taip pat 0,1 punkto mažesnis nei pirmajame biudžeto projekte.
2016 metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė pareiškė, kad vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5 proc. BVP. Anot kontrolierių, biudžeto projekte pernelyg optimistiškai suprognozuotos pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio pajamos.
EK taip pat pareiškė matanti rizikos, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet viršys pajamas daugiau nei numatyta. Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. BVP.
Euro grupės finansų ministrai sutiko su EK vertinimu, jog šalies biudžeto deficitas kitąmet gali būti didesnis nei prognozuojama, tačiau taip pat pripažino, kad yra tam tikrų neapibrėžtumų dėl EK pateikto šalies ekonomikos ciklo vertinimo.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad EK prie Lietuvos pajamų nepriskaičiuoja įplaukų, kurias tikimasi surinkti iš geresnio mokesčių administravimo.
