„Nuomonės dėl tolesnės perspektyvos ir rizikų, aišku,
išsiskiria. Lieka tokios, kokios yra, ir vienintelis dalykas, dėl
kurio sutarėme – kad Vyriausybė turi imtis priemonių, kurios, ypač
mokesčių administravimo srityje, galėtų užtikrinti, kad visos tos
rizikos, apie kurias šneka, paprasčiausiai nesirealizuos, ir mes
surinksime tiek, kiek planuojame ir gyventojų pajamų, ir
pridėtinės vertės mokesčio. Ir dar daugiau surinksime“, –
antradienį Seimui pradedant antrąjį kitų metų valstybės
biudžeto projekto svarstymą, sakė R.Šadžius.
„Galutinį rezultatą turėsime deficito prasme dar geresnį,
negu dabar siūlome įrašyti į įstatymą. Beje, siūloma
įrašyti 1,2 proc. valdžios sektoriaus deficito –
lygiai tokį patį skaičių, kuris įrašytas į 2015 metų biudžeto
įstatymą, nors pradiniame projekte, kol dar nežinojome, nebuvome
įvertinę papildomų pajamų iš valstybės valdomų įmonių, šis
įvertis buvo 1,3 proc.“, – kalbėjo R.Šadžius.
Ministro teigimu, jeigu Seimas biudžetui pritars, augtų visų
sričių, ypač vidaus saugumo ir krašto apsaugos, finansavimas,
mažėtų valstybės skolos aptarnavimo išlaidos. Kitais metais tam
numatyta 16 mln. eurų.
Pasak R.Šadžiaus, daugiau papildomų lėšų bus numatyta, nes
bus geriau surenkami mokesčiai.
„Prognozuojamos papildomos pajamos iš pelno mokesčio. Šiek
tiek daugiau akcizo įplauks. Pakoregavome valstybės įmonių
dividendų prognozę ir perskirstome asignavimus. Daugiausia
perskirstome asignavimus“, – tvirtino ministras.
R.Šadžiaus teigimu, didžiausia dalis tenka sutaupytoms
lėšoms, nes šalies įmoka į ES biudžetą sumažėja apie 11 mln.
eurų.
Seimui pateiktame patobulintame biudžeto variante planuojamas
struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, įskaitant tų metų
pensijų reformos sąnaudas, sumažintas 0,1 punkto iki 1 proc.
bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip pat 2016 metams numatomas ne
didesnis nei, tvirtinant 2015-ųjų biudžetą, šiems metams
planuotas 1,2 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Jis taip pat 0,1
punkto mažesnis nei pirmajame biudžeto projekte.
2016 metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė
pareiškė, kad vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios
sektoriaus deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5
proc. BVP. Anot kontrolierių,
biudžeto projekte pernelyg optimistiškai suprognozuotos
pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio
pajamos.
EK taip pat pareiškė matanti rizikos, kad Lietuvos
biudžeto išlaidos kitąmet viršys pajamas daugiau nei numatyta.
Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad
struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. BVP.
Euro grupės finansų ministrai sutiko su EK vertinimu, jog
šalies biudžeto deficitas kitąmet gali būti didesnis nei
prognozuojama, tačiau taip pat pripažino, kad yra tam tikrų
neapibrėžtumų dėl EK pateikto šalies ekonomikos ciklo
vertinimo.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad EK prie Lietuvos
pajamų nepriskaičiuoja įplaukų, kurias tikimasi surinkti
iš geresnio mokesčių administravimo.