Ypač daug galimybių 2014–2020 m. investiciniu laikotarpiu atsiveria labai mažoms, mažoms bei vidutinėms įmonėms. Būtent jos gali pretenduoti į didžiąją dalį europinių fondų investicijų pagal Ūkio ministerijos administruojamas priemones.
Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento Struktūrinės paramos politikos skyriaus vedėja Olga Celova sako, kad europinės investicijos leis smulkiajam ir vidutiniam verslui imtis tokių veiklų, kokias įgyvendinti vien savo lėšomis būtų sudėtinga.
„Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra – viena svarbiausių šalies ekonominės politikos sričių, tačiau kartu ji yra ir gana pažeidžiama. Pavyzdžiui, pastaroji ekonominė krizė šį sektorių smarkiai paveikė. Todėl ES investicijos leis smulkiajam ir vidutiniam verslui jaustis stabiliau ir drąsiau stiprinti savo pozicijas rinkoje“, – teigė O.Celova.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko manymu, ES sprendimas naujuoju investiciniu laikotarpiu prioritetu pasirinkti mažąsias bei vidutines įmones yra logiškas.
„Didesnės įmonės įprastai turi didesnes bent teorines galimybes generuoti didesnes pajamas bei gauti didesnį pelną, o kartu – ir leisti sau didesnes išlaidas nei mažosios įmonės. Manau, kad šis ES prioritetas yra logiškas. Mano žiniomis, Lietuva nė vienoje vietoje nėra užsidėjusi papildomų pančių, draudžiančių pretenduoti į investicijas stambiajam verslui – jis šiuo finansavimo laikotarpiu taip pat turės galimybių“, – teigė S.Besagirskas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui didinti 2014–2020 m. iš ES fondų ketinama skirti daugiau kaip 531 milijoną eurų. Pasitelkus šias investicijas, įmonės galės didinti savo tarptautiškumą dalyvaudamos tarptautinėse parodose bei mugėse, už europines lėšas sertifikuodamos eksportui parengtą produkciją. Siekiant skatinti verslumą suteikiama galimybė ES investicijų lėšomis gauti aukštos kokybės verslo konsultacijas, padengti dalį paskolų palūkanų. Atskira investicijų priemonė skirta regioninėms įmonėms: šios galės diegti naujus gamybos ir paslaugų teikimo pajėgumus.
Nors naujuoju finansavimo laikotarpiu didžiausias dėmesys skiriamas smulkiajam ir vidutiniam verslui, vis dėlto galimybių turės ir stambusis verslas. „Stambiosios įmonės galės pretenduoti į investicijas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms. Šioms sritims numatoma skirti daugiau kaip 362 milijonus eurų. Šiomis lėšomis bus finansuojama išradimų patentavimas, laboratorijų akreditacija, techninių galimybių studijos, naujų produktų sertifikavimas ir kitos veiklos, prisidėsiančios prie pažangios Lietuvos kūrimo“, – sakė O.Celova.
