Vokietijos ekonominis stebuklas – Wirtschaftswunder – daugiausia už savo egzistavimą turi būti dėkingas tam, kad darbuotojų atlyginimai nesuspėjo paskui pramonės augimą. Tačiau dabar atlyginimai auga, o nedarbas yra labai nedidelis, ir tai, anot analitikų, paskatins apčiuopiamas permainas ekonomikos struktūroje: jos varikliu vietoj eksporto gali tapti vidaus vartojimas.
Po Berlyno sienos griūties Vokietija išgyveno skausmingą Vokietijos Demokratinės ir Federacinės respublikų susijungimą. Nepaisant bendro ekonomikos konkurencingumo, nedarbas šalyje visą dešimtąjį dešimtmetį išliko aukštas. Kovai su tuo reiškiniu 2000 metais Vokietijoje buvo įvestos darbo užmokesčio lubos: profesinės sąjungos ir darbuotojai sutiko, kad pramonės augimo efektas būtų nukreiptas ne į atlyginimų, o dirbančių vokiečių skaičiaus didinimą.
Šiandien regime tokio sprendimo pasekmes: tuo tarpu, kai nedarbo lygis euro zonoje yra daugiau kaip 10 proc. (o kai kuriose šalyse jis – dvigubai didesnis), Vokietijoje šis rodiklis tesiekia 4,5 proc. Vienok, tarp vokiečių darbuotojų vis dažniau pasigirsdavo prašymai padidinti darbo užmokestį ir laikui bėgant jis išties pradėjo didėti.
Atlyginimų augimas skatina didesnes gyventojų išlaidas ir, atitinkamai, didesnes verslo pajamas.
Tarp ekonomistų pasklido šnekos, kad Vokietijos ekonomika galės tapti stambiu paklausos šaltiniu silpnesnėms Europos Sąjungos šalims kaimynėms. 2015 m. gruodį Vokietijos centrinis bankas („Deutsche Bundesbank“) raportavo apie „pagyvėjusią“ paklausą šalies viduje, tuo dar labiau sužadindamas šias viltis.
Tiesa, iš karto kilo klausimų apie tai, kiek tokia Vokietija gali tikėtis iš ekonomikos perbalansavimo. Atsitiko taip, pabrėžia „Bloomberg“, kad minimalaus atlyginimo augimas dėl ribotos darbo rinkos išlieka silpnas. Tuo tarpu pramonė auga blogiau, kaip buvo tikėtasi ir tai stabdo paklausos didėjimą. Ir nors matyti požymių, kad Vokietijos ekonomika turi naują augimo variklį – vartotoją – išsaugoti jį bus nelengva, rašo „Bloomberg“. „Nesenas realių atlyginimų augimą pirmiausia skatina infliacijos mažėjimas, kurį sukėlė naftos kainos kritimas“, – sako analitinio centro „Centre for European Reform“ atstovas Simonas Tilfordas. – Kyla klausimas, ar didėjant infliacijai tas augimas išliks?“
