Jei šiauliečiai būtų sužlugdę šį projektą, Šiaulių miestui būtų tekę grąžinti per 9 mln. eurų ES paramos. Skolose skęstančiai savivaldybei tai būtų buvęs triuškinamas smūgis, po kurio ji vargu ar būtų galėjusi atsitiesti.
Vis dėlto projektą išgelbėti pavyko – šiandien į Šiaulių LEZ jau atvyks valstybinė komisija. „Visa tai – visiškai sėkmė“, – šypsojosi miesto meras Artūras Visockas.
Šiaulių oro uosto pašonėje įkurta beveik 133 hektarų ploto LEZ yra keleri metai jau veikiančio Pramonės parko tęsinys. Pastarajame investuotojams jau nebėra ko pasiūlyti – užimti visi sklypai.
Čia infrastruktūra turėjo būti įrengta per Pramonės parko antrąjį plėtros etapą. Bet į pagalbą atėjo Vyriausybė – pasiūlė čia atkurti dėl lengvatų investuotojams patrauklesnę LEZ. Jos operatore tapo bendrovė „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“.
Ši 49 metus veiksiančią teritoriją prižiūrėsianti bendrovė įsipareigojo per artimiausią penkmetį pritraukti ne mažiau kaip 23,45 mln. eurų investicijų ir sukurti 500 naujų darbo vietų.
Operatorius pažadėjo, kad po 10 metų čia jau bus 1200 naujų darbo vietų, o investicijos perkops 70 mln. eurų ribą.
Sutartis su rangove bendrove „Meyer & John“ buvo pasirašyta 2013 m. rugsėjį, bet įmonė ilgai delsė pradėti darbus.
„Mums trūko pinigų, nes bankrutavo partneris, – prisipažino įmonės vadovas Ulfas Lechtenbrinkas. – Pardavėme asmeninį turtą, bet to nepakako, be to, skolinti pinigų nesutiko bankai.“
Šių metų balandį padėtis buvo tragiška, nes rangovas buvo spėjęs atlikti mažiau kaip trečdalį darbų. Įmonės vadovai neslėpė – jie nepajėgūs laiku užbaigti projekto, todėl Šiaulių miestui kilo grėsmė grąžinti ES paramą.
Tačiau pavasarį Šiaulių merui pavyko įtikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovę Dianą Vilytę leisti pasirašyti trišales sutartis, pagal kurias būtų galima atsiskaityti tiesiai su subrangovais.
Kol buvo tvarkomi dokumentai, kelio tiesimo darbų ėmėsi įmonė „Limega“, nors nebuvo jokių garantijų, kad ji atgaus pinigus už atliktą darbą.
Kai atrodė, kad projektas išgelbėtas, vasarą iškilo dar viena kliūtis – buvo atkastos Antrojo pasaulinio karo aukų kapavietės.
Įtarus, kad čia gali būti palaidota ir žydų, darbus teko sustabdyti. Laimė, buvo pasiektas susitarimas su žydų bendruomene, todėl projektas nežlugo.
Šiaulių meras sakė, kad likimo valiai paliktas LEZ – ne vienintelė pirmtakų „dovanėlė“. Rinkimus pralaimėję politikai paskutiniame savo kadencijos posėdyje patvirtino dokumentą, kuriuo įsipareigojo sumokėti bendrovei LESTO net 1,36 mln. eurų už elektros transformatorinės įrengimą.
„Kitos savivaldybės tokius darbus buvo įtraukusios į bendrą projekto sąmatą, o pas mus buvo suprojektuota niekur nevedanti keturių eismo juostų atkarpos dalis, nepasirūpinta net pastote“, – piktinosi A.Visockas.
Miesto vadovas džiaugėsi, kad ne kartą sulaukė premjero Algirdo Butkevičiaus pagalbos. Vyriausybė šių metų pabaigoje paskyrė 0,44 mln. eurų elektros skirstyklai LEZ įrengti.
Į traukinį įšoko paskutiniai
Šiaulių miestas pirmasis Lietuvoje įsisteigė LEZ, bet 450 ha plynė merdėjo nuo įkūrimo 1996 m. iki pat 2002 m., kai buvo uždaryta.
Pirmasis LEZ blynas valstybei kainavo apie 150 mln. litų (per 43 mln. eurų) – tiek buvo sukišta statybininkams, projektuotojams, įrangos ir paslaugų teikėjams.
LEZ pradininkai šiauliečiai į tolstantį traukinį įšoko paskutiniai – 2011 m. atkūrė žlugusį projektą.
Dabar Lietuvoje įkurtos septynios LEZ – jos veikia Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Akmenėje ir Šiauliuose.
