73 knygos ir 215 straipsnių apie šešėlinę ekonomiką. Du dešimtmečiai, praleisti Pasaulio banke tyrinėjant šią sritį.
Austrijoje esančio Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius 66-erių F.Schneideris pastaruoju metu savo patirtimi dalijosi su mūsų Vyriausybės ir įvairių tarnybų vadovais. Tačiau Lietuvos valdžios ir šio ekonomisto požiūris į šešėlį, atrodo, šiek tiek skiriasi.
– Kai kalbame apie šešėlinę ekonomiką, kaip tarp Europos valstybių atrodo Lietuva? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo F.Schneiderio.
– Jūsų šaliai per 12 metų pavyko reikšmingai sumažinti šešėlinės ekonomikos dalį – nuo 32 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 25,8 proc.
Tačiau Lietuva yra viena tų Europos šalių, kuriose ši dalis didžiausia.
Į šią valstybių grupę taip pat patenka Bulgarija, Rumunija, Kroatija ir Estija.
Pavyzdžiui, Šveicarijoje šešėlinė ekonomika sudaro vos 6,5 proc. BVP. Čia nieko nuostabaus. Negalima lyginti išsivysčiusių valstybių, tokių kaip Liuksemburgas ar Austrija, su Rytų Europos šalimis, kuriose pragyvenimo lygis visai kitoks.
Juk iki 1990-ųjų jūs gyvenote Sovietų Sąjungoje. Valdant komunistams turėjote naudotis paraleline ekonomika, kad išliktumėte.
– Bet Lietuvoje keturi penktadaliai gyventojų save laiko katalikais. Pažįstu žmonių, kurie ir sovietmečiu protestuodami neduodavo kyšio ar juo labiau nesinešė vinių iš darbo į namus.
– Dauguma žmonių buvo sąžiningi. Jie parduotuvėse nevogė duonos. Bet turėjo kažkaip gyventi. Pavyzdžiui, žmonės buvo priversti pardavinėti turguje morkas arba gėles. Tai – ne nusikaltimas.
Noriu pabrėžti, kad reikia atskirti šešėlinę ekonomiką nuo kriminalo.
Jeigu uždirbi tiktai 500 eurų, iš kurių dar reikia sumokėti mokesčius, nesąmoningai pradedi vengti šios prievolės, nes kitaip nepragyvensi.
Kas kita, kai vagi ir žinai, kad blogai elgiesi.
– Kokį pavojų Lietuvai kelia tie šešėlinei ekonomikai atitenkantys 25,8 proc. BVP?
– Nemanau, kad tai pavojinga. Sakyčiau, visai ne.
Dirbdamas šešėlyje užsidirbi papildomai pinigų, už juos perki prekių, kartu skatini vartojimą. Jei žmonės neturėtų pinigų, tų prekių ir nepirktų.
Tarkime, prižiūrite vaikus ir gaunate 20 eurų per savaitę. Kad ir be jokių mokesčių.
Tuos pinigus išleidžiate – einate į parduotuvę, perkate maistą ar dar ką nors.
Tai rodo, kad su šešėline ekonomika daugybė žmonių gyvena geriau.
Be to, Lietuvoje daugybė gyventojų, kurie anksčiau negalėjo pasvajoti apie nuosavą namą arba butą, dėl šešėlinės ekonomikos labai pagerino savo gyvenimo sąlygas.
Jei būtų mokėję darbininkams legaliai, jie negalėtų turėti savo namo ar patogaus buto. Tai pakėlė gyvenimo kokybę ir užtikrino socialinį saugumą.
– Tai kodėl valstybė taip griežtai kovoja su šešėline ekonomika?
– Manau, Lietuva daro klaidą. Kur kas geriau būtų paversti juodąją ekonomiką baltąja.
Važiuodamas iš Vilniaus oro uosto matau daugybę apleistų namų. Tarkime, Lietuvos valdžia paskelbtų, kad tie, kurie renovuos šiuos namus nuo dabar iki kitų metų liepos, nemokės 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio. Tik su sąlyga, kad pateiks teisingas sąskaitas.
Tuomet visi būtų priversti rūpintis teisingomis sąskaitomis, nes žinotų, kad susigrąžins penktadalį sumos. Jiems apsimokėtų būti sąžiningiems.
Tačiau jūsų Vyriausybė mano, kad vienintelis būdas išbalinti ekonomiką – bausmės. Ji šešėlinę ekonomiką prilygina bankų plėšimui.
– Ar augindamas savo vaikus auklėms irgi mokėdavote nuslėpdamas mokesčius?
– Kai buvau jaunesnis, savo vaikų auklėms visada mokėjau juodai. Visada! Aš tai dariau – galite taip ir parašyti.
O dabar mano namus valo pabėgėlis. Jis neturi leidimo dirbti. Aš jam duodu 50 eurų – jis siunčia savo tėvams 35 eurus ir sau pasilieka 15. Kartais aš jam duodu 5 eurais daugiau, kad galėtų nueiti į kiną, kurį labai mėgsta.
Tai puikus jaunuolis, kuris rūpinasi savo tėvais. Todėl aš galvoju: „Kodėl turėčiau to nedaryti?“ Juk jis puikiai valo, mielai nudirba ir papildomus darbus.
– O jei Austrijos mokesčių inspekcija perskaitytų šį interviu, ar nebaustų pono profesoriaus?
– Taip, jei inspektorius ateitų, jis sakytų, kad neturėjau taip elgtis, ir skirtų bausmę. Bet sąžiningai sakau – nejaučiu, kad taip nusikalstu valstybei.
– Kur bausmės už mokesčių nemokėjimą didesnės – Lietuvoje ar Austrijoje?
– Manyčiau, Austrijoje, kur aš gyvenu, įstatymai kur kas griežtesni.
Jeigu Austrijoje uždirbi šešėlyje iki 100 tūkstančių eurų, turi sumokėti visus mokesčius ir antra tiek.
Jei nuo 100 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų, – triskart tiek. Jei uždirbi per 500 tūkst. eurų – sėdi į kalėjimą. Tai – labai efektyvi priemonė.
Tarkime, žmogus priklauso „Rotary“ klubui – kaip pranešti, kad kurį laiką jis sėdės kalėjime? Tokia grėsmė labai atbaido nuo pagundos nemokėti mokesčių.
– Kaip manote, kodėl šešėlinė ekonomika Lietuvoje taip lėtai traukiasi?
– Koks Lietuvoje algos vidurkis? Skaičiuojant ir šešėlinę ekonomiką, jis būtų apie 800 eurų. Tad mokesčiai, kurie lieka nuslėpti veikiant šešėlyje, nedideli – juos nebūtų sunku ir sumokėti. Bet Lietuvoje žmonės jaučiasi nemaloniai tai darydami.
Estijoje trečdalis žmonių sako, kad jiems nepatinka, kaip valdžia elgiasi su jų sumokėtais pinigais tiesdama gatves, statydama mokyklas, įrengdama ligonines. Mokesčių vengimas Estijoje yra kaip protestas.
Mano skaičiavimais, Lietuvoje žmonės labiau patenkinti tuo, kaip Vyriausybė leidžia jų pinigus. Bet mokesčių sistema jūsų šalyje labai sudėtinga. Dauguma žmonių nesupranta, kur leidžiami jų pinigai.
Jeigu žmonės galėtų spręsti, ar statyti daugiau vaikų darželių, ar automobilių stovėjimo aikštelių, o Vyriausybė sąžiningai tai vykdytų, kur kas daugiau gyventojų mokėtų mokesčius ir pasitikėtų valdžia.
Aš 11 metų dirbau Šveicarijoje, auginau du vaikus: vienas ėjo į vaikų darželį, kitas į mokyklą.
Kasmet gaudavau iš Mokesčių inspekcijos pranešimą ir trečdalį savo sumokėtų mokesčių galėdavau paskirstyti, kaip išleisti: savo vaikų mokyklai, vaikų darželiui.
Tai milžiniškas efektas! Gal todėl Šveicarijoje niekas nesukčiauja mokėdamas mokesčius.
– Bet juk Lietuvoje mes galime 2 procentus mokesčių skirti nevyriausybinėms organizacijoms?
– Tai niekis. Kai galėsite savo nuožiūra išleisti trečdalį mokesčių, Vilnius atrodys visai kitaip.
