Dažnai sunku patikėti tuo, ko pats savo akimis nematei. Ypač tada, kai teritorinės Veterinarijos ir maisto tarnybos kaimo žmonėms, auginantiems bent vieną kiaulę, kelia padidintus biologinės saugos reikalavimus. Nenuostabu, kad tarp žmonių atsiranda skeptikų, manančių esą afrikinis kiaulių maras – išgalvota problema. Yra ir sąmokslo teorijų gerbėjų, keliančių versijas esą galbūt tai didžiųjų kiaulių augintojų susitarimas, siekiant sužlugdyti smulkiuosius.
Realiausiai į akivaizdą su afrikiniu kiaulių maru stojusio Trakų rajono (kuriame kilo net 11 maro židinių) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Vaidas Jonušaitis pasakojo, kad žmonės, savo kieme susidūrę su šia bėda, patirdavo šoką ir buvo linkę kaltinti visus, pradedant šernais, baigiant aukščiausiais valdžios pareigūnais.
„Kai ateidavai į kiemą pas žmogų ir pasakydavai, kad jo kiaulei yra nustatytas afrikinis kiaulių maras, jis kokiam pusvalandžiui patirdavo šoką ir tikrai nesuvokdavo, kas įvyko. Atsikvošėdavo, kai jau būdavo atliekama dezinfekcija tvarte, kiaulės nužudytos, kraunamos ir išvežamos. Tas šokas žmonėms buvo labai didžiulis, – dalinosi prisiminimais V.Jonušaitis. – Mūsų žmonės kaltino visus, tik ne save. Kalta buvo ir prezidentė, ir žemės ūkio ministras su visa ministerija, taip pat – visa veterinarija, šernai ir net medžiotojai.
Bet kai aš užduodavau klausimą, ar pas jus buvo atvykusi Prezidentė, o gal kažkas iš ministerijos, ar užėję medžiotojai, ar šernai buvo atėję pas kiaules, sako ne. Tik tada, kai paklausdavau, ką tokiu atveju reikėtų kaltinti, kad kiaulės užsikrėtė, jei pas jas niekas nebuvo atėjęs ir jų neglostė, nekasė, nešėrė, žmogus lyg ir apsiramindavo. Tačiau čia pat vėl klausdavo, tai kaip gi jis pats galėjo savo kiaules užkrėsti?“
Veterinarijos gydytojas sako, kad Trakų rajone afrikinio kiaulių maro protrūkis prasidėjo su naujo derliaus pašarais ir pakraikais. Pasak jo, šiemet buvo labai gražūs, šviesūs, auksiniai šiaudai. O šernai buvo nuknisę visas pievas, ypač – Varėnos pasienyje, kur yra įsisenėjęs afrikinio kiaulių maro židinys tarp šernų.
Karvę ar arkliuką laikantys žmonės nusišienavo ganyklas ir tuo pačiu šiaudus panaudojo kiaulių pakraikams, su kuriais ir buvo atsineštas užkratas.
„Turbūt jau visur kiaules laikantiems žmonėms turi būti įstrigę biologinio saugumo reikalavimai. Tik šių reikalavimų nesilaikymas, tingėjimas juos įgyvendinti priveda prie liūdnų rezultatų“, – sakė V.Jonušaitis.
Kaip lengva prarasti visas ūkyje auginamas kiaules apsileidus ir nepaisant saugos, jis iliustravo atveju, kai kiaulė buvo laikoma mediniame tvartelyje, iš kurio ištrūkti negalėjo, tačiau atsivedė paršelių. Šie mažesni, laisvai galėjo išlįsti pro plyšį, nubėgti į mišką, grįžti kada panorėję.
„Tai buvo tikras atvejis, kai žmogus leido sau taip laikyti kiaules ir nekreipė į tai dėmesio. Praktiškai tai buvo vienas iš pirmųjų židinių, kilusių per galimą tiesioginį kontaktą su mišku, kuriame buvo sergančių šernų. Tame kaime tik nukultose ražienose buvo rastas nugaišęs mažas, dar dryžuotas šerniukas. Paėmus mėginius jam buvo nustatytas AKM. Užkratą į tvartą parnešė paršeliai, laisvai judėję po maru užkrėstą, neaptvertą teritoriją“.
Daugiausia afrikinio kiaulių maro židinių nusiaubto Trakų rajono vyriausiasis veterinarijos gydytojas prisiminė, kaip įvyko protrūkis ir kokiu greičiu jis paplito po rajoną. Jie gavo pranešimą, kad nugaišo didelė, apie 250 kg svėrusi, graži kiaulė. Ūkyje gyvuliai buvo laikomi gražiai, švariai, prižiūrėti. Nors tvartelyje buvo gilus kraigas, tačiau žmogus po jį galėjo ir su šlepetėmis vaikščioti. Kadangi buvo karšta vasaros diena, kiaulę veterinarai izoliavę išvežė į laboratoriją. Kitą dieną ten pat nugaišo kita kiaulė. Atlikus tyrimus tiek pirmai, tiek antrai nustatytas afrikinis kiaulių maras. Jas teko sunaikinti, tvartus išdezinfekuoti. Tada nuo šito židinio 3 km spinduliu pradėtas aktyviai tirti visų esamų kiaulių kraujas. Atlikus tyrimus paaiškėjo nauji židiniai.
Veterinarijos gydytojas sakė norintis, kad skeptikai, manantys, jog afrikinio kiaulių maro problema yra išgalvota, patys pamatytų, kas vyksta užkrato židinyje, pabendrautų su žmonėmis, kurių kiaulės nugaišo.
Nukenksminti ligos židinį yra sunkus darbas. Neužtenka tik paimti tyrimus, užsikrėtusias kiaules sunaikinti, tvartus išdezinfekuoti ir užblokuoti. Po atitinkamo laiko privaloma antrąkart daryti dezinfekciją ir mėšlo nukenksminimo procedūrą. Jos metu tvartas išvalomas, išmėžiamas, tačiau kitokiu būdu, nei priimta kaimuose.
Mėšlas yra surenkamas ant storos polietileno plėvelės. Praktiškai su kiekvienu šakės metimu dar atliekama ir mėšlo dezinfekcija. Po to mėšlas uždengiamas plėvele, kad kuo mažiau cirkuliuotų oras ir kad jis perkaistų. Taip sandariai uždarytoje plėvelėje mėšlas kaitinamas net du mėnesius.
„Kitiems rajonams noriu patarti, kad reikia stengtis (tai kainuoja daug mažiau jėgų, nervų ir finansų) kad žmonės saugotų kiaules nuo užsikrėtimo, nei jau po to atlikinėti židinio naikinimo procedūrą: kiaulių žudymą, naikinimą, mėginių ėmimą. Daktarai dirbo po 12 – 14 valandų imdami kraujo mėginius 3 km spinduliu, po to – ir 10 km spinduliu.
Centrinė veterinarijos tarnyba taip pat dirbo su mumis, kadangi prasidėjo virtinė židinių – vieni paskui kitą. Tai buvo didžiulis darbas. Ir pasvarstykite, kuris yra lengvesnis: ar dideliame komplekse, kuris yra aptvertas, kur sudaromos sąlygos gyvulių žudymui, kaupimui, pakrovimui, transportavimui, kur yra technika.
Tuose mažuose kaimo tvarteliuose, kur gilus kraigas, pilna voratinklių, visur netvarka. Sudėtingas įėjimas, privažiavimas ir pakrovimas kiaulės, kuri sveria iki 300 kg. Įsivaizduokite, kiek yra bėdų, kai per tas mažytes kaimo dureles reikia ištraukti tokią nužudytą kiaulę. Netgi žudymo procedūra buvo labai sunki“, – pasakojo V.Jonušaitis.
Paklaustas, kokių argumentų surastų sąmokslo teorijų gerbėjams, norintiems tikėti, kad afrikinis kiaulių maras yra naudingas didiesiems kompleksams, V.Jonušaitis teigė, kad jokių sąmokslų čia įžvelgti neįmanoma: „Ir Lenkija šiandien turi tą marą, o jų kiaulių fermos yra kur kas didesnės, nei Lietuvos. Latvija, Estija taip pat kenčia nuo afrikinio kiaulių maro. Tad nejaugi visose respublikose būtų karteliniai didžiųjų augintojų susitarimai sužlugdyti mažąjį ūkį?“
Pasak jo, Trakų rajone žmonės augino kiaules šeimyniniuose ūkeliuose savo pačių reikmėms. Čia nebuvo komercinių ūkių. Tad nėra jokios prasmės žlugdyti žmogų, auginantį vieną ar kitą kiaulę sau ir savo šeimos nariams, tokie niekam nemaišo. Ir niekam iš jų kritusių gyvulių jokios ekonomines naudos būti negali.
