Šįmet rusų ir kinų tarpusavio prekybos apimtis bus 30 proc. mažesnės nei pernai. Tai pripažino Rusijos ambasadorius Kinijoje Andrejus Denisovas.
Ši žinia gerokai nustebino, nes Maskva pusantrų metų garsiai skalambijo apie posūkį į Rytus. Iki šiol Rusijos ir Kinijos prekybos apimtis kasmet augdavo po 15 proc., o dabar – milžiniškas nuosmukis. Kodėl?
Rusų diplomatas aptakiai aiškino, jog buvo tikimasi, kad dėl sankcijų nutrūkus verslo ryšiams su Vakarų valstybėmis tuoj pat plūstelės kinų investicijos.
„Tačiau to nenutiko: Kinijos kapitalas nesiveržia į mūsų šalį, kad užpildytų atsiradusią nišą“, – neslėpė A.Denisovas.
Tačiau rusų verslininkams kur kas labiau už ambasadoriaus pasvarstymus įstrigo nacionalinės Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ straipsnis, kuriame svarstoma, ar Rusija turi jėgų įveikti dabartinę krizę.
„Xinhua“, kurios vertinimai vadinami neoficialiu Kinijos vyriausybės požiūriu, įspėjo, kad struktūrinė krizė Rusijoje prasidėjo dar 2012-aisiais, o po įvykių Ukrainoje šalis pateko į visišką aklavietę.
Kinų agentūra itin neigiamai įvertino Rusijos perspektyvas: „Skirtumai tarp finansų sektoriaus ir realiosios ekonomikos tiktai didėja, todėl neįmanoma įveikti sisteminės krizės.“
Tokios griežtos kritikos iš Pekino Maskva dar nebuvo girdėjusi.
Negana to, kritika pasipylė vos pasibaigus Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo vizitui Kinijoje.
„Agentūra „Xinhua“ yra oficialus valdžios ruporas. Ji toli gražu ne Ezopo kalba išsakė, ką kinai mano iš tiesų: „Apsidairykite, kas dedasi jūsų šalyje.
Mes turime kinišką svajonę, o ką jūs? Kaip norite su mumis bendradarbiauti?“ – aiškino Rusijos ir Kinijos strateginių santykių instituto direktoriaus pavaduotojas Andrejus Deviatovas, Vyriausiosios žvalgybos valdybos atsargos pulkininkas.
O Rusijos mokslų akademijos atstovas Andrejus Ostrovskis įspėjo, kad padėtis tampa sudėtinga, nes pasinaudodamas Kremliaus nesutarimais su JAV ir ES Pekinas siekia rusus priremti prie sienos.
„Anksčiau derėdamiesi su kinais galėdavome aiškinti, kad jei jie nesutiks bendradarbiauti, susidėsime su vakariečiais.
Tačiau Europa dabar stengiasi pirkti kuo mažiau rusiškų žaliavų. Energijos išteklių turime, o rinkų jiems – ne. Kinija tuo ir naudojasi“, – įspėjo A.Ostrovskis.
Ko iš tiesų siekia kinai? Anot Rusijos mokslų akademijos atstovo, nuspėti nesunku: Pekinas nori, kad dujotiekis „Sibiro jėga“ būtų nutiestas kuo greičiau, o juo tiekiamų dujų kaina būtų kaip įmanoma mažesnė. Kaip ir naftos iš Sibiro.
Kita vertus, Kinija neslepia ir noro, kad jos investicijas Rusijoje gintų šios šalies įstatymai. Kitaip tariant, kad Maskva užtikrintų atitinkamą grąžą.
Pekinas dairosi į „Rail Baltica“?
Didžiausios geležinkelių operatorės pasaulyje – Kinijos korporacijos „China Railway Corporation“ (CRC) antrinė įmonė domisi trijų Baltijos šalių įgyvendinamu milijardinės vertės transeuropinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektu.
Portalo lrytas.lt šaltinių duomenimis, kinai Lietuvos atstovams pasiūlė savo paslaugas ir investicijas tiesiant „Rail Baltica“. Jie norėtų investuoti į projektą arba jį perimti. Kinijos kompanijos taip pat siūlo atsiųsti visą projektui reikalingą darbo jėgą.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos, kinai nori susipažinti su projektu, o tai gali būti susiję su jų noru dalyvauti rangos konkursuose.
Kinijos kompanijos atstovai į Lietuvą atvyks sausio 5–11 dienomis.
„China Railway Corporation International“ yra Kinijos geležinkelių operatorės CRC antrinė įmonė.
CRC turi apie 5,7 tūkst. traukinių stočių ir parduoda daugiau nei 4 mln. bilietų per dieną.
Lapkričio pabaigoje Pekine vykusio Lietuvos ir Kinijos verslo forumo metu Kinijos pramonės korporacija „China Merchants Group“ jau pasirašė sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl ekspedijavimo ir logistikos įmonės kūrimo.
