Atakos, lapkritį įvykusios Paryžiuje, privertė Europos valdžią suaktyvinti kovą su nelegalaus ginklavimosi Europoje procesu. Palaipsniui aiškėja, iš kur tie ginklai atsiranda, kas juos tiekia ir kodėl „Kalašnikov“ automatai vėl tapo tokiais populiariais. „The Guardian“ surinko duomenis, kurie šiuo momentu yra žinomi.
Kilmė
Knygos „АК-47: liaudies automato istorija“ autoriaus Mike Hodgeso skaičiavimu, pasaulyje yra 200 mln. „Kalašnikov“ automatų, tai yra kas 35-am žmogui tenka vienas automatas. Jie visiškai teisėtai gaminami trisdešimtyje šalių, tačiau legalus ginklas greitai gali tapti nelegaliu: Kinija, kuri gamina АК-47, eksportuoja juos į Afriką ir ten ginklai, parduoti skurstančių karių arba skirti kaimyninių šalių sukilėliams remti, gali atsidurti juodojoje rinkoje.
Libija, su jos nesibaigiančiu pilietiniu, karu tapo tikrais ginklų tiekimo vartais: Jungtinių Tautų duomenimis, per šios šalies sieną ginklai neteisėtai gabenami į 14 šalių.
Šalia naujų „kalašnikovų“, kurių per metus pagaminama 1 mln. vienetų, pasaulyje yra dešimtys milijonų jau panaudotų automatų, ypač buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, Šiaurės Afrikoje, Balkanuose. Vien tik Albanijoje po 1997 metų neramumų iš sandėlių dingo 750 tūkst. АК-47, kurie vėliau papildė juodosios rinkos atsargas.
Spėjama, kad Serbijoje gali būti iki 900 tūkst. vienetų nelegalių šaunamųjų ginklų, Bosnijoje – iki 750 tūkst. vienetų.
Po 10-ąjį dešimtmetį pasibaigusių karinių konfliktų regiono gyventojai kurį laiką „dėl viso pikto“ saugojo ginklus, o paskui pradėjo juos pardavinėti kartais ir vos už 1 eurą. Manoma, kad būtent iš Balkanų atvežta didžioji dalis automatų, kuriuos teroristai naudojo Paryžiaus atakų metu.
Srautas
Ginklai į Europą patenka „skruzdėlių prekybos“ dėka, kai ginklai gabenami mažais kiekiais – po du, tris, keturis vienetus. Žmonės, kurie tuo užsiima, niekuo nekrinta į akis, nėra policijos akiratyje kaip potencialūs teroristai arba prekybininkai nelegaliomis prekėmis. Manoma, kad šaunamieji ginklai patenka į Europą tokiais pačiais maršrutais, kaip ir narkotikai, – didžioji jų dalis automobilių keliais, privačiuose automobiliuose, keleiviniuose autobusuose ir mažais kiekiais. Kartais jų pervežimui nereikalingas net kurjeris: praėjusiais metais Švedijoje policija perėmė dėžę su ginklu, kuri be palydos buvo gabenama autobuso, važiavusio iš Bosnijos į Malmę, bagažo skyriuje.
Dar viena problema – nukenksminto ginklo kaip kolekcinio patekimas į Europą. Tokį ginklą galima teisėtai nusipirkti, o paskui jau neteisėtai iš naujo aktyvuoti ir parduoti juodojoje rinkoje ES viduryje. Tyrėjų nuomone, daugelis automatų, kurie buvo panaudoti Paryžiuje lapkričio 13 dieną, į teroristų rankas pateko būtent tokiu keliu.
Kaina
Neteisėta prekyba ginklais ne toks pelningas verslas kaip narkotikais, tačiau pelnas čia vis tiek didelis, rašo „The Guardian“: jeigu Balkanuose „kalašnikovai“ perkami už 300–500 eurų, tai Europoje jie jau kainuoja 4500 eurų. Beje, tyrėjai pastebi, kad kainos pradeda mažėti ir dabar automatą Senajame pasaulyje galima įsigyti už 1000–2000 eurų.
Vienok, prekyba ginklais, lyginant su prekyba narkotikais, turi vieną privalumą: pirma – tai sunku susekti, ypač Šengeno viduje, antra – daugelyje šalių už prekybą ginklais skiriama labai švelni bausmė.
Paklausa
Flamandų taikos instituto (Flemish Peace Institute, Nyderlandai), atstovo Nielso Duque žodžiais, šie privalumai pastaruoju metu paskatino teroristus pakeisti modus operandi ir vietoj sprogmenų naudoti šaunamuosius ginklus. Todėl juodojoje rinkoje didėja automatų, o taip pat ir jų priedų paklausa.
Kaip pažymi „The Guardian“, Kroatijoje šaunamųjų ginklų kontrabandos apimtys viršijo narkotikų: Prancūzijos vyriausybės duomenimis, 2010 metais policija ginklų perėmimas išaugo 79 proc., be to, buvo pastebėtas išaugęs „Kalašnik“ automatų populiarumas. Remiantis Danijos policijos duomenimis, pusė ginklų, kurie buvo panaudoti 2012 metais susišaudymuose tarp kriminalinių grupuočių, sudarė „Kalašnikov“ automato pagrindu sukurti modeliai.
Praeityje, nepaisant ataskaitų apie juodojoje rinkoje augančią automatų paklausą ir diskusijas apie būtinybę suvienodinti Europos įstatymus, ES vertino šį klausimą kaip vidutinės skubos prioritetą; paskutinė ginklų perėmimo Europoje muitinės operacija Europoje vyko 2006 metais.
Teroristų išpuoliai Paryžiuje privertė Europos valdžią atsibusti ir pradėti iš naujo ieškoti kovos su nelegaliu ginklų gabenimu būdų – šalys kuria nukenksmintų ginklų kontrolės taisykles ir stiprina bausmes už kontrabandą. Vienok, juodosios ginklų rinkos analizės sistema ir toliau išlieka pasenusi.
„Mūsų žinios apie ginklų srautus į Europą yra paviršutiniškos ir veda prie netinkamų problemos dydžio vertinimų, – pripažįsta projekto „The Small Arms Survey“ tyrėjas Nikolia Florkinas. – To neturi būti“.
Vertė Leonas Grybauskas
