Degalinės degtinę iškrovė iš lentynų, bet nenori sudėti ginklų

Nuo šių metų visi alkoholiniai gėrimai išguiti iš Lietuvoje veikiančių degalinių. Bet kai kurių šeimininkai netrukus ketina dėl to kaip reikiant pasibylinėti.

Nei alaus, nei vyno degalinėse jau nebeliko. Tačiau dar anksti guldyti galvą, kad svaigalai į jas niekada nebesugrįš.<br>D.Umbraso nuotr.
Nei alaus, nei vyno degalinėse jau nebeliko. Tačiau dar anksti guldyti galvą, kad svaigalai į jas niekada nebesugrįš.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vakaris Deksnys („Lietuvos rytas“)

Jan 5, 2016, 9:00 AM, atnaujinta Jun 11, 2017, 10:13 PM

Kad degalinėse nuo 2016 metų neliks nei alaus, nei vyno, nei stipriųjų gėrimų, buvo žinoma jau keletą metų.

Pernai Seimas galutinai patvirtino tokį įstatymą, nors buvo pasiūlymų palikti vitrinose bent silpnesnius svaigalus.

Regis, tokia sumaištis apsuko galvą kai kuriems klientams, kurie pirmosiomis sausio dienomis tik gūžčiojo pečiais, degalinėse neradę alkoholinių gėrimų.

„Pardavėjai pasakojo, kad kai kurie žmonės stebėjosi, klausinėjo, kas nutiko. Akivaizdu, kad dalis pirkėjų tikrai nežinojo apie šį draudimą“, – kalbėjo bendrovės „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ vykdomasis direktorius Skirmantas Mačiukas.

Susitarė iš anksto

„Statoil“ degalinių tinklo vadovas pripažino, kad tokia Seimo įteisinta tvarka įmonei nemenkai kainuos, ypač pereinamuoju laikotarpiu.

Tiesa, paaiškėjus, kad alkoholinių gėrimų nuo sausio degalinėse tikrai neliks, „Statoil“ susitarė su tiekėjais dėl jų grąžinimo.

„Dalis gaminių bus grąžinta, o dalis – nurašyta. Taip teks pasielgti su tais gėrimais, kurių galiojimo terminas baigiasi“, – aiškino S.Mačiukas.

Provincijoje – liūdniau

Anksčiau daugelis verslininkų prognozavo, kad degalinėse išnykus svaigalams vis daugiau jų taps automatinėmis, o šiuo metu veikiančios parduotuvės bus uždaromos.

Tačiau bent jau „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ vadovas tvirtino, kad tokių planų kol kas nėra: „Drastiškai niekas nepasikeis. Žinoma, planuodami investicijas į tai atsižvelgsime, tačiau nebus taip, kad visos degalinės staiga pavirs automatinėmis.“

Pasak S.Mačiuko, pajamos už svaigalus sudarė tikrai ne pagrindinę jo vadovaujamo tinklo apyvartos dalį: „Tai nebuvo pagrindinis mūsų produktas, nes daugiausia veikiame miestuose.

Žinoma, tiems, kurie turi degalines kaimo teritorijose, bus liūdna. Daug kur tai yra vienintelės parduotuvės.“

Rengiasi kontratakai

Daugiausia provincijoje veikiančios įmonės yra susibūrusios į Lietuviškų degalinių sąjungą. Jos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas „Lietuvos rytui“ liūdnai juokavo, kad lentynose, kuriose pašalinus alkoholinius gėrimus atsirado daug tuščių vietų, bus kabinami už tokį draudimą balsavusių politikų portretai.

„Kiekviena įmonė elgiasi taip, kaip jai atrodo geriausia. Kai kurios jau atleidinėja darbuotojus. Be to, daugelis svarsto galimybę apmokestinti degalinėse tualetus, padangoms skirtą orą, vandenį automobiliams apiplauti“, – aiškino sąjungos vadovas.

Tačiau „Statoil“ vadovas S.Mačiukas aiškino, kad įmonė pasirengusi paklusti Lietuvoje galiojantiems įstatymams, o mažesnius pardavėjus vienijanti sąjunga dar nesudeda ginklų.

„Šiuo metu tariamės su teisininkais ir rengiame dokumentus ieškiniui. Jei reikės, eisime ir iki Konstitucinio teismo, ir iki Strasbūro.

Juk toks įstatymas, koks įsigaliojo nuo sausio mėnesio, pažeidžia normalią konkurenciją“, – tvirtino K.Stasiukynas.

Apie tokią grėsmę yra įspėjusi ir Konkurencijos taryba. Mat dabar susidaro keista padėtis, kai degalinėms pardavinėti svaigalų neleidžiama, o šalia jų esančioms parduotuvėms tokie apribojimai negalioja.

Naujovės, įsigaliojusios nuo sausio 1 dienos

Draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse – ne vienintelė 2016-aisiais įsigaliojusi permaina, kurią pravartu žinoti.

Nuo sausio minimalus atlyginimas didinamas 25 eurais – iki 350 eurų. Nuo liepos jis turėtų ūgtelėti iki 380 eurų. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams išaugo nuo 166 iki 200 eurų, papildomas NPD už vaikus – nuo 60 iki 120 eurų.

Nuo sausio šiek tiek didinamos pensijos – planuojama, kad vidutinė senatvės pensija, kuri siekia 265 eurus, turint būtinąjį stažą, padidės apie 8 eurus.

Interneto bankininkystės vartotojai jau tikriausiai pastebėjo, kad atsirado naujos mokėjimo nurodymo formos. Taip nutiko įvedus bendrą mokėjimų eurais sistemą SEPA, dėl kurios išnyko skirtumai tarp vietos ir tarptautinių mokėjimų eurais.

Be to, Lietuvoje pradėjus veikti SEPA sistemai nebeliko įprastinės tiesioginio debeto paslaugos. Vietoj jos atsirado elektroninės sąskaitos: gyventojai išperkamosios nuomos įmonių, paslaugų teikėjų ar kitų bendrovių siunčiamas sąskaitas gali matyti elektroninės bankininkystės sistemoje, o apmokėti jas vienu mygtuko paspaudimu arba pasirinkę automatinį apmokėjimą.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisose numatyta, kad nuo šiol ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai bus ne rekomendaciniai, o privalomi. Vartojimo ginčų komisijos, kurios spręs ginčus ne teismo tvarka, nagrinės tokius atvejus, kai ginčo suma ne mažesnė nei 200 eurų.

Mokesčių mokėtojams derėtų atminti, kad nuo šių metų įsigaliojo bendra mokesčių diena – kiekvieno mėnesio 15-oji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.