Eksportuotojai gali tik su ilgesiu prisiminti laikus, kai naftos barelis kainavo 100 ar daugiau JAV dolerių. Vokietijos dienraščio „Die Welt“ apskaičiavimais, dabar šią žaliavą parduodančios valstybės galėtų laisvai pragyventi, jei jos kaina siektų 98 dolerius.
Bet ji – daugiau nei perpus mažesnė, o prošvaisčių kilti labai nedaug. Juolab kad nuo šių metų JAV panaikintas naftos eksporto draudimas ir iš šios šalies tanklaiviai jau plaukia į kitas valstybes.
Nepaisant žemų kainų, naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC iki šiol nesiryžta mažinti gavybos. Todėl diržus veržtis turi kone visos juoduoju auksu prekiaujančios valstybės.
Venesuela. Dar prieš metus kairysis šios šalies prezidentas Nicolasas Maduro pareiškė, kad socializmo keliu žengiančią šalį mažomis naftos kainomis bando parklupdyti Amerika. Jei taip ir būtų, tai amerikiečiams planas pavyko kuo puikiausiai.
Vos prasidėjus 2016-iesiems N.Maduro pranešė apie rengiamą ypatingų ekonominių sprendimų planą, kurį privalės patvirtinti Nacionalinis susirinkimas.
Kas bus tame plane, kol kas neaišku, tačiau akivaizdu, kad visi veiksmai susiję su itin prasta padėtimi šioje Pietų Amerikos valstybėje.
Venesueloje apribotas kai kurių prekių pardavimas. Tikslūs ekonomikos duomenys neskelbiami, tačiau Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad pernai šalies ūkis susitraukė bent 10 proc. Agentūros „Bloomberg“ analitikų tvirtinimu, infliacija 2015 metais siekė 124 proc., o šįmet gali padidėti iki 200 proc.
Visų bėdų priežastis – pernelyg didelė priklausomybė nuo naftos eksporto. Juodasis auksas Karakasui duoda 95 proc. visų šalies eksporto pajamų ir net du trečdalius įplaukų į biudžetą. Kai kainos smigusios, dėl to stringa visas ūkis.
Rusija. Kremlius turi kuo pasigirti: praėjusiais metais ši valstybė sparčiai didino naftos gavybą ir išsiurbdavo jos daugiau nei po 10 mln. barelių kas dieną. Tai – aukščiausias rodiklis nuo tų laikų, kai subyrėjo SSRS.
Naftos eksportas irgi išaugo, tačiau džiaugsmo prezidento Vladimiro Putino ar premjero Dmitrijaus Medvedevo veiduose nematyti, nes biudžete daugiau pinigų neatsirado. O juk daugiau nei pusė iždo įplaukų gaunama iš naftos ir dujų verslo.
Todėl rezultatai kol kas yra labai liūdni.
Išankstiniais Rusijos valdžios duomenimis, infliacija pernai siekė 12,9 proc. TVF spėja, kad didžiausios pasaulio valstybės ūkis 2015-aisiais galėjo susitraukti 3,8 proc., o šįmet prognozuojamas dar bent 0,6 proc. nuosmukis.
Valdžia kaip įmanydama stengėsi išlaikyti bent kiek padoresnį rublio kursą kitų valiutų atžvilgiu ir skelbė apie reformas, kurios sumažintų priklausomybę nuo žaliavų eksporto. Tačiau kol kas mažai kas keičiasi.
Nigerija. Šioje Vakarų Afrikos valstybėje net ir valdininkams atlyginimai vėluoja mėnesį ar daugiau. O ką daryti, kai 90 proc. eksporto pajamų ir 75 proc. biudžeto įplaukų gaunama tiktai pardavus naftą? Pinigų upė akivaizdžiai išsekusi.
Vis dėlto didžiausia žemyno naftos eksportuotoja dar nėra galutinai sugniuždyta.
Venesuelos bankroto per artimiausius 5 metus tikimybė vertinama 90 proc., Nigerijos – „vos“ per 30 proc.
Saudo Arabija. Nereikia manyti, kad arabų šeichams įtampa dėl pigios naftos nerūpi, nes jie ir taip aptekę turtais.
Gruodžio pabaigoje ar Rijadas paskelbė, kad 2015-aisiais Saudo Arabija metus baigs turėdama rekordinį 98 mlrd. dolerių (89,4 mlrd. eurų) biudžeto deficitą.
Tai jau antri metai iš eilės, kai didžiausios pasaulio naftos eksportuotojos biudžetas yra deficitinis. Negana to, šiemet taip pat prognozuojamas 87 mlrd. dolerių deficitas.
Anot šalies finansų ministerijos, dėl įtemptos padėties gali tekti branginti visuomenines paslaugas, įvesti pridėtinės vertės bei kitus naujus mokesčius, persvarstyti dideles valstybines subsidijas už vandenį, elektrą ir degalus.
Benzino kainas numatoma pakelti 50 proc.
Panaši padėtis turėtų būti ir kitose Arabijos pusiasalio valstybėse, tačiau yra ir skirtumų. Antai Kuveito ar Kataro valiutos atsargos yra žymesnės nei plotu smarkiai didesnės Saudo Arabijos.
Irakas. Ši valstybė pastaraisiais metais išgauna naftos daugiau nei bet kada anksčiau.
Tačiau, ekspertų skaičiavimu, kad Bagdadas galėtų sudurti galą su galu, reikia už barelį gauti bent po 70 JAV dolerių – kone dvigubai daugiau nei šiuo metu.
Todėl šalies iždas stokoja pinigų, o kartu – ir lėšų kovoti su jos bei kaimyninių šalių teritorijose veikiančiais „Islamo valstybės“ teroristais. („Manager-Magazin.de“, LR)
Naftos gavybos lyderiai (mln. barelių per dieną)
JAV 12,5
Saudo Arabija 11,6
Rusija 10,8
Kinija 4,4
Kanada 4,3
Jungtiniai Arabų
Emyratai 3,5
Iranas 3,4
Irakas 3,3
Meksika 2,8
Kuveitas 2,8
Šaltinis: JAV energetikos administracija, 2014 m.
Didžiausi eksportuotojai (pajamos, mlrd. dolerių)
Saudo Arabija 268,2
Rusija 152,6
Jungtiniai Arabų Emyratai 98
Kanada 88,1
Irakas 4,4
Nigerija 76,2
Kuveitas 69,3
Angola 61,2
Kazachstanas 53,6
Venesuela 53,3
Šaltinis: „The World Factbook“, 2014 m.
