Už lango – žiema, tačiau žuvininkystės tvenkinių savininkams atokvėpio ji neatnešė. Po sausringos vasaros jie niekaip nesulaukia kuo storesnio sniego apkloto, nes kitaip vėl teks žuvims pilti vandenį iš gręžinių. Jei jos liks gyvos.
„Tokių metų dar nebuvo“, – apie 2015-uosius kalbėjo žuvininkai, rodydami į smarkiai nusekusius tvenkinius.
„Mums šįmet – ypač blogai, nes vandens lygis tvenkiniuose priklauso ir nuo Spernios upės užtvankos. Visi jie išdžiuvo“, – neslėpė Lazdijų rajone esančio Valstybinės žuvininkystės tarnybos Simno poskyrio vadovas Vydas Baravykas.
Rekonstravo šliužus
Dar 2003–2006 metais Dovinės upės baseino ežerų vandeniui reguliuoti buvo parengti trijų šliuzų rekonstravimo projektai. Su Norvegijos fondų parama du iš jų – ties Dusios ir Žuvinto ežerais – buvo rekonstruoti 2011-aisiais, ties Simno ežeru – 2012-aisiais.
Todėl į Žuvinto ežerą iš Dusios srūvančiam vandeniui buvo pastotas kelias kaip tik ties Simno žuvininkystės ūkio tvenkiniais.
„Mūsų ūkiui aplinkosaugininkai padarė meškos paslaugą. Anksčiau galėdavome praverti upelį ir į tvenkinius šliūkštelėti daugiau vandens.
Tačiau 2012 metais buvo nutarta, kad vandens telkinių lygį turi reguliuoti pati gamta“, – kalbėjo V.Baravykas.
Pylė gręžinių vandenį
Net ir lietingesniais metais Dusios užtvankoje vandens nebeprisikaupia tiek, kiek reikėtų. O 2015-ieji žuvininkams apskritai įvarė nemigą.
Pernykštis pavasarinio atlydžio vanduo iš užtvankos ištekėjo lauk, tad po sausringos vasaros ir sauso rudens vandens tvenkiniuose labai trūko. Ne pyragai – ir šiuo metu. Į uždaras Simno žuvininkystės ūkio vandens sistemas, kuriose auginami šamai, sykai, vėžiai, vanduo ir baigiantis 2015 metams buvo tiekiamas iš artezinių gręžinių.
Atviruose tvenkiniuose esančios žuvys jau žiemoja. Bet ir į juos visą rudenį iki šiol buvo papildomai pilamas vanduo, antraip dalis žuvų, pavyzdžiui, upėtakiai, būtų išdvėsę.
„Jeigu per žiemą gausiai nepalis ir neprisnigs, bus labai liūdna“, – prognozavo ūkio vadovas.
Maždaug iš pusės Simno ūkio tvenkinių, išgaudžius karpius, lynus, eršketus ir starkius, žiemai vanduo būdavo išleidžiamas: jį reikia pakeisti, kad neplistų užkrečiamosios ligos.
Tačiau šįmet net septynis tvenkinius gruodžio viduryje teko užtverti, kad per žiemą juose nors kiek prisikauptų vandens.
„Bėdos atveju bent jau karpius į juos bus galima suleisti“, – kalbėjo V.Baravykas.
Aukštaičiams ne lengviau
Privatiems žuvis auginantiems ūkiams su aplinkosaugininkais susikalbėti taip pat nebuvo lengva. Negana to, sausra sukėlė konfliktų ir su energetikais.
Zarasų rajono bendrovė „Vasaknos“ tvenkinius su eršketais bei upėtakiais užpildo Šventosios vandeniu. Tačiau aukštupyje ši upė suka Antalieptės hidroelektrinės turbinas.
„Pagal aplinkosaugininkų reikalavimus elektrinė turi praleisti tiek vandens, kad jo lygis nenusmuktų žemiau nustatyto debito. Tačiau energetikai nė kiek nesistengė, kad sausringą vasarą jis kuo mažiau svyruotų.
Mums žemupyje verkiant reikėjo vandens, bet elektrinė dirbo kaip klozetas: sukaupdavo vandenį mariose ir, įsukdama turbinas, staigiai nuleisdavo“, – kalbėjo „Vasaknų“ vadovas Algirdas Šiukščius.
Negana to, per patį sausmetį elektrinė sustabdė darbą ir visai nebepraleido iš marių vandens.
„Leidome į tvenkinius skystąjį deguonį, siurbliais pumpavome vandenį iš Indrajų ežero.
Tvenkiniuose per sezoną juk auginame apie 100 tonų žuvų, kurių kilogramas kainuoja 5 eurus. Jei jos būtų išdvėsusios, nuostoliai siektų milijonus eurų, o kas juos atlygintų?“ – kalbėjo A.Šiukščius.
Net ir žiemą įtampa nedingo, nes vandens lygis Antalieptės mariose tebėra žemas.
Pasak A.Šiukščiaus, dėl to hidrolelektrinei nevalia dirbti, bet nežinia, kaip jos savininkai elgsis pavasarį.
„Gaila, kad energetikai nepaiso kitų interesų. Juolab kad Antalieptės hidroelektrinė net nemoka jokių mokesčių už turbinoms sukti naudojamą vandenį.
Mes už tai, kad užpildome tvenkinius Šventosios vandeniu, per sezoną paklojame tūkstantį eurų, o kartais ir daugiau“, – nuoskaudų neslėpė A.Šiukščius.
Padėtis įtempta, bet dar ne ekstremali?
Lauris Martišius
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas
„Yra priimti teisės aktai, į kuriuos atsižvelgdama hidroelektrinę valdanti bendrovė turi laikytis tam tikrų gamtosaugos taisyklių.
2015-ieji hidrologiniu požiūriu buvo ypatingi. Sausra ūkinei veiklai sukėlė daug nepatogumų.
Tačiau jeigu ateityje susiklostytų tikrai ekstremali situacija, tuomet būtų persvarstyti reikalavimai dėl elektrinių praleidžiamo vandens kiekio.“
