Valdžia sumąstė, kaip po 2020 metų gauti daugiau paramos iš Briuselio. Mat akivaizdu, kad mūsų šalies ekonominė padėtis gerėja.
Jei nenutiks kokių nors katastrofų, po metų ar kitų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui viršys 75 procentus ES vidurkio. Tokiu atveju 2021–2028 metų finansiniu laikotarpiu ES parama gali siekti tik 60 procentų to, kas numatyta dabar.
Siekia daugiau pinigų
Kad pinigai iš Briuselio nenuplauktų pro šalį, Vyriausybė jau pritarė planui pertvarkyti Lietuvos regionus ir suskirstyti ją į dvi dalis.
Sostinės regioną sudarytų Vilniaus apskričiai priklausančios savivaldybės, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną – likusios.
Akivaizdu, kad pirmajame sukuriamas BVP tikrai viršys 75 proc. ES vidurkio. Užtat prognozuojama, kad antrajame, kuriame gyvena per 2 mln. žmonių, jis sieks 65–66 proc. vidurkio.
Todėl Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui tikimasi gauti daugiau ES paramos, nes ji skiriama būtent skirtumui tarp skirtingų vietovių panaikinti.
Pasak planą sukūrusios Vidaus reikalų ministerijos, tai – nei administracinis, nei politinis, o viso labo statistinis šalies suskirstymas.
Tikimasi, kad dėl jo valstybė būsimu finansiniu laikotarpiu nepraras 2,7 milijardo eurų paramos, kurios netektų neatlikusi pertvarkos.
Briuselis neprieštaraus?
Ar tai nėra viso labo dirbtinis suskirstymas siekiant numelžti Briuselį? Gal Europos Komisija gali uždrausti tokius planus?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno nuomone, kliūčių neturėtų kilti, nes panašūs statistiniai regionai yra ir kitose ES valstybėse, taip pat ir didžiosiose.
„Vis dėlto daugelis šalių siekia būti priskirtos prie išsivysčiusių. Mes šiuo atveju elgiamės priešingai.
Kita vertus, anksčiau buvo tik kalbama apie dvi Lietuvas, o dabar jas jau rengiamasi įteisinti“, – svarstė instituto vadovas.
Pramonininkai sveikina
Jei toks valdžios planas išdegs ir Lietuva 2021–2028 metais iš tiesų gaus tą pačią ES paramos dalį, kaip iki šiol, dauguma šių lėšų turės būti skirta Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui.
Tuo metu Sostinės regionas jų sulauktų mažiau.
Ž.Šilėno nuomone, tai nėra visiškai teisinga. „Abejoju, ar Sostinės regionui priklausančiuose Švenčionyse arba Ukmergėje žmonės gyvena geriau negu, tarkime, Kaune. Todėl galima juokauti, kad „turtingoje“ Lietuvoje irgi bus dvi Lietuvos“, – aiškino LLRI prezidentas.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų komiteto departamento direktorius Sigitas Besagirskas tokiam planui žėrė tik pagyras.
Mat parama pagal kai kurias ES priemones jau ir šiuo metu neskiriama didiesiems miestams – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai.
„Į sostinę ir taip ateina daug investicijų, o likusiai šalies daliai jų labai reikia, kad galėtų atsistoti ant kojų.
Kita vertus, patirtis rodo, kad investuotojai, pastatę gamyklą prie Tauragės, Pakruojo ar Biržų, savo būstinę dažniausiai įkuria Vilniuje.
Todėl sostinė ne tik nenukentės, bet ir gaus papildomos naudos“, – aiškino S.Besagirskas.
