Panašu, kad bankų kol kas nepaveikė Europos Parlamento sprendimas mažinti atsiskaitymo banko kortelėmis mokestį. Lietuvoje šis mokestis siekia 0,8-2 proc. nuo pirkinio vertės, tačiau Briuselis nustatė lubas – 0,3 proc. Tiesa, kol kas suteiktas pereinamasis laikotarpis. Todėl Lietuvos komerciniai bankai neskuba mažinti mokesčių.
Lietuviai nori mokėti kortelėmis
SEB bankas nuo 2015 metų pavasario pradėjo iniciatyvą „Moku kortele“ – sukūrė specialią programėlę, kurioje skatina gyventojus žymėti prekybos ir paslaugų vietas, kur dar nėra galimybės atsiskaityti bankų kortelėmis.
Per 2015 metus gyventojai šioje programėlėje pažymėjo per 4 tūkst. vietų, kur norėtų atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir mokėjimo kortelėmis.
Anot SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos, didžioji dalis tokių vietų pažymėta Vilniuje, Kaune ir kituose didmiesčiuose, tačiau yra ir pažymėtų vietų nedideliuose miesteliuose, tokiuose kaip Ramučiai ar Akademija.
„Atsiskaitymo kortele galimybės gyventojai labiausiai pasigenda maitinimo įstaigose, turguose, grožio salonuose, gėlių parduotuvėse. Pastebime ir itin įdomių pageidavimų – klientai pageidauja kortele mokėti blusų turguje, batų taisyklose, autobusuose, traukiniuose, renginiuose – tai rodo, kad klientai vis labiau atranda mokėjimo kortele privalumus ir nebenori nešiotis grynųjų“, – sako V.Doveika.
Maži verslai nori pokyčių
V. Doveika pastebi, kad prekybininkai ar paslaugų teikėjai, kurie anksčiau priimdavo tik atsiskaitymus grynaisiais pinigais, vis dažniau įsidiegia elektroninius mokėjimo kortelių skaitytuvus.
SEB banko statistika rodo, kad per praėjusius metus, norėdamos sudaryti galimybę klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, į SEB banką kreipėsi beveik 1200 bendrovių, iš viso prekybos ir paslaugų vietose bankas pernai įdiegė beveik 3 tūkst. mokėjimo kortelių skaitytuvų – 15 proc. daugiau negu 2014 metais.
„Didžioji dalis šių įmonių įsirengė po vieną mokėjimo kortelių skaitytuvą – tai reiškia, kad tai buvo mažos bendrovės, paslaugas teikiančios ar prekes parduodančios tik vienoje vietoje“, – sako V. Doveika.
Jo turimais duomenimis, per praėjusius metus, palyginti su 2014 metais, mokėjimo kortelių skaitytuvus dažniau įsirengti panoro nedidelės aprangos ir aksesuarų, suvenyrų parduotuvės, mažos kepyklėlės, floristai, taksi, grožio salonai, kirpyklos, taip pat komunalinių paslaugų teikėjai, poliklinikos, labdaros organizacijos.
„Prekybininkams ir paslaugų tiekėjams jau antrus metus iš eilės teikiame specialius pasiūlymus – siūlome tris mėnesius nemokamai išbandyti mokėjimo kortelių skaitytuvus ir tada nuspręsti, ar tai teikia pridėtinės vertės klientams ir ar naudotis šia paslauga toliau. Remiantis statistika, 95 procentai išbandžiusiųjų mokėjimo kortelių skaitytuvus ir toliau naudojasi šia paslauga“, – teigia pašnekovas.
SEB banko statistika rodo, kad klientai vis dažniau mokėjimo kortele atsiskaito už smulkius pirkinius, neviršijančius trijų eurų vertės. Tokių atsiskaitymų SEB banko kortelėmis per devynis 2015 metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padaugėjo 13 procentų.
Paštas: bankai nori per daug
Nors pati populiariausia „Moku kortele“ programėlėje pažymėta vieta yra Lietuvos paštas, kol kas banko kortelių skaitytuvus turi mažesnioji dalis pašto skyrių. Viena priežasčių – nepavyksta susitarti su bankais.
Šiuo metu banko kortelėmis galima atsiskaityti 119 Lietuvos pašto skyrių. Dar 81 pašte galima išsigryninti pinigų iš „DnB“ ir 66 paštuose iš SEB banko kortelių.
„Pagrindinė priežastis, kodėl daugumoje paštų atsiskaityti banko kortelėmis negalima – ekonominė. Pavyzdžiui, jei klientas per vieną mokėjimą, atsiskaitydamas už komunalines paslaugas, mokėdamas 4 įmokas, sumoka 200 eurų, paštas uždirba 1 eurą komisinio mokesčio.
Tuo tarpu bankui už tokią priimtą sumą Lietuvos paštas turi sumokėti daugiau kaip 3 eurus – akivaizdu, kad šios paslaugos teikimas paštui tampa nuostolingas“, – sako Lietuvos pašto atstovas spaudai Tomas Bašarovas.
Jo teigimu, ne kartą buvo bandoma kreiptis į bankus, prašyta peržiūrėti atsiskaitymo banko kortelėmis kainodarą.
„Jei bankai taikytų palankesnes sąlygas, pavyzdžiui, būtų nustatytas fiksuotas mokestis už priimtą įmoką, sudarytume galimybes ir daugiau paštų atsiskaityti banko kortelėmis. Pageidautume, kad banko įkainis už atsiskaitymą banko kortelėmis sudarytų mažesniąją iš klientų šiuo metu imamo komisinio mokesčio dalį. Norime, kad klientų, kurie pageidauja atsiskaityti banko kortelėmis, aptarnavimas mums leistų dirbti nenuostolingai“, – Lietuvos pašto keliamas sąlygas apibendrina T. Bašarovas.
Pašto atstovas teigia, jog ateityje didžiųjų miestų paštuose gali būti svarstytini ir kiti galimi atsiskaitymo būdai – pavyzdžiui, išmaniosios piniginėse mobiliuosiuose telefonuose. Be to, gyventojai jau gali susikurti Lietuvos pašto mokėjimo sąskaitą ir iš jos vykdyti mokėjimus, atsiskaityti už pašto teikiamas paslaugas.
