Kaip atskirti vertingą signalą apie galimą įvykių eigą nuo informacinio triukšmo, paremto neteisingais, neišsamiais ar tiesiog nereikšmingais duomenimis?
Apie tai knygoje „Signalas ir triukšmas“ pasakojo žurnalistas ir statistikas Natas Silveris, sugebėjęs tiksliai įvertinti JAV prezidento rinkimų 2008 ir 2012 metais rezultatus.
Apibendrinęs ekspertų patirtį jis padarė išvadą, kad kartais neverta tikėti net pripažintų specialistų prognozėmis.
Visuomenės apklausų rezultatai visuomet pateikiami su galima paklaida, tad žmonės suvokia, kad jie negali būti šimtu procentų tikslūs.
Užtat ekonominės prognozės dažniausiai susijusios su konkrečiais skaičiais: kitą mėnesį bus sukurta 150 tūkst. darbo vietų, bendrasis vidaus produktas išaugs 3 proc., naftos barelio kaina šoktelės iki 120 dolerių.
Įspūdingas tikslumas. Taip būtų, jei spėjikai sugebėtų pataikyti į dešimtuką.
Iš tikrųjų ekonominės prognozės geriausiu atveju tėra instrumentai, retai padedantys numatyti lemtingus ekonomikos įvykius daugiau nei keletui mėnesių į priekį.
Lemtinga spėjikų klaida
1997 metų balandį Raudonoji upė užliejo Grand Forkso miestą Šiaurės Dakotos valstijoje (JAV). Vanduo, prasiveržęs pro užtvankas, apsėmė pastatus maždaug 3 kilometrų spinduliu.
Aukų nebuvo, beveik visi gyventojai buvo evakuoti. Bet potvynio žala siekė milijardus dolerių, nes 75 proc. namų buvo sugriauta ar jiems reikėjo rimto remonto.
Priešingai nei uraganų ar žemės drebėjimų, potvynio Grand Forkso mieste buvo galima išvengti. Konstrukciją, turėjusią apsaugoti nuo šios nelaimės, buvo galima sutvirtinti smėlio maišais.
Taip pat buvo galima vandens srautą nukreipti į ūkininkų laukus, o ne leisti jam lietis į mokyklas, bažnyčias ir gyvenamuosius namus.
Grand Forkso gyventojai apie potvynio grėsmę buvo įspėti prieš keletą mėnesių, nes tą žiemą lygumose iškrito labai daug sniego.
Nacionalinė orų tarnyba, numatydama galimus jo tirpimo padarinius, pateikė prognozę – Raudonosios upės vandens lygis galėjo pakilti iki rekordinės 15 metrų žymos.
Kadangi užtvankos galėjo atlaikyti vandens srautą iki 15,5 metro, mažiausia prognozuotojų klaida galėjo tapti lemtinga.
Taip ir nutiko: Raudonosios upės lygis pakilo iki 16,5 metro. Pusantro metro paklaida, pateikta prognozėse likus porai mėnesių iki potvynio, tapo lemtinga.
Blogiausia, kad orų tarnyba nepaskelbė, kad jų spėjimas gali būti netikslus. Vėliau jos atstovai pripažino taip pasielgę dėl to, kad priešingu atveju žmonės nebepasitikėtų prognozėmis.
Tikslumu nepasižymi
O ar ekonomistai yra racionaliai mąstantys ir suvokia savo klaidų kainą? Toli gražu.
2007 metų lapkritį iki oficialios recesijos Jungtinėse Valstijose, kuri vėliau virto pasauline finansų krize, pradžios buvo likęs vos mėnuo.
Daug kas jau tuomet matė milžiniškų bėdų nekilnojamojo turto rinkoje, grėsmės ženklai sklido ir iš su ja susijusio finansų sektoriaus.
Nepaisant to, ekonomistai, remdamiesi profesionalių prognozės specialistų „Survey of Professional Forecasters“ (SPF) kas ketvirtį Federalinio atsargų banko pavedimu atliekamais apklausos rezultatais, būsimą recesiją laikė mažai tikėtina.
Negana to, jie spėjo, kad 2008-aisiais JAV ekonomika augs 2,4 proc. Jie net blogiausiuose sapnuose neregėjo, kad recesija bus tokia didžiulė, kaip ir nutiko: 2008 m. Amerikos ūkis sumenko 0,3 proc., po metų – dar 2,8 proc.
Apskaičiuota, kad dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ekonomistai iš anksto sugebėjo numatyti tik 2 iš 60 įvairias šalis ištikusių ekonomikos nuosmukių.
Rezultatas itin prastas. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad ekonomistai nemoka arba nenori sąžiningai pripažinti paklaidų, o gal net ir klaidų savo prognozėse.
Pernelyg didelis specialistų pasitikėjimas savo teisybe pastebimas ir daugelyje kitų sričių. Tačiau jei suklys sociologai ar filosofai, visuomenė vargu ar tai pastebės. Užtat ekonomikos nuosmukis visiems kerta per kišenę.
Įspėjimai išsipildė
Ar tarp gausybės ekonomistų yra bent vienas, galintis pripažinti, koks sudėtingas jo darbas ir kad bet kokia prognozė gali būti neteisinga?
Prie tokių galima priskirti pagrindinį investicijų banko „Goldman Sachs“ ekonomistą Janą Hatziusą. Jis bent jau gali drąsiai tvirtinti, kad jo pastarųjų metų prognozės buvo patikimesnės nei konkurentų.
2007 metų lapkritį, kai dauguma ekspertų bet kokios rūšies recesiją laikė mažai tikėtina, J.Hatziusas išspausdino provokacinio pobūdžio straipsnį, kuriame nupiešė labai liūdną netolimos ateities scenarijų.
Kai kam jis pasirodė visiškai neįmanomas: milijonai būsto savininkų Amerikoje tampa nemokūs, tai sukelia domino efektą ir griūtį kredito bei finansų rinkose, galiausiai viskas baigiasi trilijonus dolerių kainuojančia krize.
Daugelis puikiai pamena, kad būtent taip netrukus ir nutiko. Žinoma, Baltieji rūmai ėmėsi ekonomikos skatinimo veiksmų, tam metė milžiniškas sumas, tad valdžia netrukus ėmė guosti amerikiečius, kad jau 2009-ųjų pabaigoje nedarbas šalyje sumenks iki 7,8 proc.
J.Hatziusas ir jo komanda į tai pažvelgė itin kritiškai – „Goldman Sachs“ paskelbė prognozę, kad nedarbas geriausiu atveju sumažės iki 9,5 proc.
Banko ekspertai apsiriko, tačiau daug mažiau nei valdžios atstovai: baigiantis 2009-iesiems darbo neturėjo net kas dešimtas (9,9 proc.) darbingas amerikietis.
Suvokti – itin sunku
Minkštaširdis, beveik melancholiškas vokiečių kilmės J.Hatziusas, užimantis vyriausiojo „Goldman Sachs“ ekonomisto postą nuo 2005-ųjų, per keletą metų pelnė pagarbą net tų, kurių požiūris į didžiuosius bankus yra skeptiškas.
Vis dėlto 47 metų ekonomistas stebėtinai ramiai vertina savo sugebėjimus numatyti JAV ar pasaulio ekonomikos plėtros kryptis.
„Niekas net įsivaizduoti negali, kaip sunku prognozuoti verslo ciklą. Suvokti tokio kompleksinio proceso kaip ekonomika esmę neįtikėtinai sunku“, – knygos „Signalas ir triukšmas“ autoriui pripažino J.Hatziusas.
„Goldman Sachs“ vyriausiojo ekonomisto požiūriu, ekonomines prognozes pateikiantys žmonės susiduria su trimis esminėmis problemomis.
Labai nelengva suvokti priežasties ir pasekmės ryšį remiantis tik ekonomikos statistikos analize.
Pati ekonomika irgi nuolat keičiasi, todėl jos „elgsena“, tinkanti vienam verslo ciklui, gali būti visiškai kitokia pasikeitus sąlygoms.
Trečia, blogos būna ne tik ekonomistų prognozės, bet ir duomenys, kuriais jiems tenka remtis.
Kasmet vien JAV vyriausybė pasikliauna 45 tūkstančiais ekonominių rodiklių, o privatūs šaltiniai pateikia jų ne mažiau kaip 4 milijonus.
Daugelis ekonomistų pasiduoda pagundai visus šiuos duomenis sumesti į trintuvę ir pareikšti, kad gauta košė yra aukšto meistriškumo virtuvės pavyzdys.
Modelis suveikė priešingai
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Amerikoje recesija buvo kilusi 11 kartų.
Jei turite statistinį modelį, galima paaiškinti tuos vienuolika realių įvykių. Bet tam būtina atrinkti pradinius duomenis iš 4 milijonų. Tai jau nebeįmanoma užduotis.
Todėl griebiamasi net ir keisčiausių sprendimų. Pavyzdžiui, kažkada ekonomikos plėtros rodikliu buvo laikomas amerikietiškojo futbolo Supertaurės nugalėtojas.
Nuo 1967 iki 1997 metų akcijų ir fondų rinka vidutiniškai augdavo po 14 proc. kasmet, jei Supertaurę iškovodavo Nacionalinės futbolo lygos komanda.
Jei laimėdavo Amerikietiškojo futbolo lygos ekipa, rinka vidutiniškai krisdavo beveik 10 proc.
Iki 1997 metų šis rodiklis gana tiksliai išpranašaudavo rinkos plėtrą: 28 atvejais iš 31 spėjimai buvo tikslūs.
Bet standartinis statistikos reikšmės testas rodo, kad tikimybė, jog ekonominė plėtra yra sporto rezultato padarinys, siekia 1:4700000.
Akivaizdu, kad tai buvo tik sutapimas ir vėliau šis ekonominės plėtros rodiklis pradėjo rodyti visiškas nesąmones.
Nuo 1998-ųjų rinka kildavo vidutiniškai po 10 proc., kai Supertaurę iškovodavo komanda, priklausanti Amerikietiškojo futbolo lygai. Rezultatas – priešingas nei anksčiau.
Lemia ir politikų veiksmai
Tačiau kodėl kai kas buvo patikėjęs, kad Supertaurės laimėtojas gali lemti ūkio raidą? Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios žmonės perka loterijų bilietus.
Bet kurio pavienio dalyvio galimybės laimėti minimalios, bet kadangi kas mėnesį parduodama milijonai bilietų, kam nors būtinai pasiseka.
Tas pat galioja ir ekonomikai. Pasaulyje, kuriame įvertinami milijonai statistinių rodiklių, gali nutikti, kad kai kurie iš jų turi sąsajų su akcijų kainomis, bendruoju vidaus produktu ar nedarbo lygiu. Bet po kiek laiko būtinai paaiškės, kad tai – tik sutapimas.
Kur kas sunkiau įžvelgti tikrą pavojaus signalą. Nepastovumai, kurie viename ekonomikos cikle laikomi pirmaujančiais rodikliais, kitame dažnai pavirsta vėluojančiais.
Iš septynių vadinamųjų pirmaujančių rodiklių, aprašytų 2003 metais žurnale „Inc.“, ir aiškiai išpranašavusių 1990 ir 2001 metų nuosmukius, tik du – gyvenamojo būsto kainos ir laikinų darbuotojų skaičius – leido gana tiksliai numatyti 2007 metų recesiją.
Kiti rodikliai (pavyzdžiui, kreditavimas) pradėjo mažėti tik praėjus metams po pastarojo nuosmukio pradžios.
„Iš esmės labai mažai rodiklių turi tikrą pranašystės galią. Paaiškinti, kas yra sąsajų, o kas pasekmės ir priežasties rezultatai, neįtikėtinai sudėtinga“, – teigė J.Hatziusas.
Be to, tarp ekonominių prognozių ir ekonominės politikos yra grįžtamasis ryšys.
Jei, pavyzdžiui, spėjama, kad ekonomika greitai panirs į recesiją, Amerikos vyriausybė imsis priemonių rizikai sumažinti.
Tad tokiems prognozių specialistams kaip J.Hatziusas tenka numatyti ne tik ekonominius, bet ir politinius sprendimus.
Parengė Ona Kacėnaitė
Kokius 2016-uosius regi Pasaulio bankas?
Pasaulio bankas (PB) sumažino 2016 metų pasaulio ekonomikos prieaugio prognozę iki 2,9 proc. Pernai birželį PB šiems metams prognozavo 3,3 proc. prieaugį.
Bankas prognozuoja, kad pasaulio ekonomika šiais metais augs sparčiau nei pernai, paskelbė ELTA.
2015 metais pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,4 proc. PB prognozėmis, šįmet besivystančios šalys ūgtelės 4,8 proc., JAV – 2,7 proc., euro zona – 1,7 proc.
Kinijos ekonomikos augimo tempai turėtų sulėtėti iki 6,7 proc., Rusijos ūkis – susitraukti dar 0,7 proc. po 3,8 proc. nuosmukio 2015-aisiais.
Anot PB ekspertų, didžiausiu pasaulinio augimo stabdžiu šįmet taps besivystančios šalys.
Prognozės Lietuvai (BVP augimas, proc.)
Institucija 2015 m. 2016 m. 2017 m.
Tarptautinis valiutos fondas 1,8 2,9 n. d.
Lietuvos bankas 1,7 2,9 n. d.
SEB bankas 1,8 2,8 3,2
„Danske Bank“ 1,7 2,8 3,3
DNB bankas 1,7 2,8 3,0
n. d. – nėra duomenų
Pastaba: 2016 metų Lietuvos biudžetas patvirtintas remiantis prognoze, kad šalies BVP augs 3,2 proc.
