Sėkmingo verslininko įvaizdžiui ilgą laiką netgi nekenkė jo adresu skambėję kaltinimai korupcija ir amoraliu elgesiu. Vienok, kaip rašo „Bloomberg“, karma priminė apie save: kritika, adresuota Shi Yongxin, susidomėjo Kinijos valdžia.
Shi Yongxin į vienuolyną atvyko 1981 metais. Šventykla, nukentėjusi kultūrinės revoliucijos metais, buvo nuniokiota. Daugelis relikvijų buvo sunaikintos, vienuolių skaičius neviršijo kelių dešimčių. Netgi nebuvo nuolatinio abato.
Shi Yongxin, kuris tuo metu dar buvo paaugliu, svajojo apie tai, kad Šaoline jo lauks ramus ir nerūpestingas gyvenimas. Vienok, jo po požiūris greitai pasikeitė. Po filmo „Šaolinio vienuolynas“ – vieno pirmųjų populiariausių Kinijos filmų, kuriame pirmą kartą vaidino Jet Li, šventovė atsidūrė dėmesio centre. Labai greitai ji tapo populiaria kovinių menų mokymosi ir turistų atrakcijos vieta: 8 dešimtmečio pabaigoje per metus atvykdavo tik kelios dešimtys tūkstančių turistų, o 9-ojo dešimtmečio viduryje – jau keli milijonai.
Šaolinio statusui įtakos turėjo ir tai, kad Kinijos valdžia pradėjo vis liberaliau vertinti religiją. Ji panaikino draudimą vienuoliams dėvėti religinius drabužius ir leido vienuolynui gauti pajamų iš bilietų pardavimo. Shi Yongxin, nepasiekęs ypatingų laimėjimų kovų menuose, pasinaudojo atsiradusiomis galimybėmis ir sublizgėjo verslininko vaidmenyje.
10-ajame dešimtmetyje Shi Yongxin, kurio įtaka tarp vienuolių pamažu augo, tapo neoficialiuoju Šaolinio vadovu (formalųjį abato statusą jis gavo 1999 metais) ir ėmėsi kovoti dėl prekės ženklo. Jis įregistravo „Šaolinis“ kaip prekės ženklą ir pradėjo ginti jo teises teismuose (tuo metu į šį ženklą pretendavo šimtai konkurentų Kinijoje, Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose).
Shi Yongxin pavyko pasiekti tai, kad nuo vienuolyno teritorijos būtų pašalintos institucijos, nepriklausančios jo verslo imperijai – nuo suvenyrų parduotuvių iki kovinių menų mokyklų. Vietos gyventojai, kurie dėl to prarado pajamas, bandė protestuoti, tačiau valdžia stojo į Šaolinio abato pusę – jei tikėti gandais, vienuolynui tai kainavo nemažą sumą.
Abatui, kuris pasirūpino politiniais ryšiais ir Kinijoje, ir už jos ribų, priskiriamas ir nesėkmę patyręs „konkuruojančio vienuolyno“, numatyto šalia Šaolinio, projektas. Šiuo projektu 2010 metais užsiėmė netoliese esančio Dengfengo miesto valdžia, tačiau vėliau jis buvo įšaldytas.
Industrija peržengė Kinijos ribas: užsienyje buvo atidaryta dešimtys Šaolinio filialų. Vienu paskutiniųjų projektų tapo teminio parko Australijoje įkūrimas – su kovinių menų mokykla, keturių žvaigždučių viešbučiu ir golfo lauku; už žemės sklypą, kuris priklauso šiam parkui, Shi Yongxin sumokėjo 3 mln. dolerių. Pinigus į Australiją jis nuvežė asmeniškai.
Šaolinio abatas naudojosi valdžios malone: šio šimtmečio pradžioje Dengfengo administracija „ už nuopelnus turizmo vystymui“ jam netgi padovanojo automobilį, kurio vertė 125 tūkst. dolerių. Jis pats kelis kartus buvo išrinktas Kinijos Nacionalinio liaudies kongreso deputatu. Shi Yongxin tapo savotišku anti Dalai Lama, kuris derina religiją, politiką ir verslą.
Shi Yongxin adresu ne kartą skambėjo kritika. Jam priekaištavo už dvasinės srities komercializaciją, kaltino dėl vienuoliui netinkamo elgesio (kritikavo už aistrą brangiems daiktams, kalbėjo, kad abatas naudojasi prostitučių paslaugomis). Vienok, visi šie kaltinimai oficialios eigos neturėjo. Dar visai neseniai.
2015 metų liepą viename Kinijos forumų pasirodė kai kurių vienuolių paskelbta Shi Yongxin kompromituojanti medžiaga. Kreipdamiesi į valdžią, kuri skelbiasi kovojanti su korupcija, jie apkaltino abatą grobstymu, vienuolės išprievartavimu, o taip pat „Šaolinio reputacijos išniekinimu“. Be to, buvo paskelbti vieno moters žodžiai (buvo tvirtinama, kad jie figūravo policijos ataskaitoje), kuri pareiškė, kad su abatu palaikė intymius ryšius ir sulaukė grasinimų iš vieno jo pasekėjo. Taip pat buvo tvirtinama, kad abatas turi du vaikus.
Demaskuotojai tvirtino, kad Shi Yongxin du kartus mėgino išvyti iš vienuolyno. Pirmą kartą – po konflikto su ankstesniu abatu (remiantis gandais, kurie pateko į spaudą, Shi Yongxin neva pavogė šventąjį švilpuką, kuris buvo būtinas jo pimtako ceremonijai, patvirtinančiai jo statusą).
Antrasis kartas – po naujų skundų jo adresu (laišką su skundais abatas tada nusiuntė į Kinijos budizmo asociaciją). Nepaisant kaltinimų Shi Yongxin išeiti iš vienuolyno atsisakė.
Vienuolyno administracija šį demaskavimą pavadino šmeižimu. Pats abatas viename iš interviu laikraščiui leido suprasti, kad tiems kaltinimams nėra įrodymų. Neva, priešingu atveju demaskuotojai būtų kreipęsi į valdžią, bet nepublikuotų savo pareiškimų internete.
Iššūkis neliko be atsako. Netruko nei savaitės, kai grupė Šaolinio vienuolių atvyko į Pekiną, kad asmeniškai išsakytų kaltinimus Shi Yongxin adresu. Tarp jų buvo vienas iš abato bendražygių Shi Yan Lu – vienos sėkmingiausių regiono kovos menų mokyklos įkūrėjas. Ji palaikė ryšius su Šaoliniu (dažniausiai siųsdavo savo geriausius mokinius į tarp turistų populiarius pasirodymus vienuolyne), tačiau vėliau Shi Yongxin ir Shi Yan Lu santykiai pašlijo – remiantis viena iš versijų, dėl finansinių nesutarimų.
Liudydamas prieš abatą, mokyklos įkūrėjas tvirtino, kad tas nuolat reikalavo iš jo pinigų, o taip pat, neva, vertė Shi Yan Lu sumokėti didelę sumą vienai moteriai, su kuria Shi Yongxin turėjo intymius ryšius.
„Man teko padaryti taip, kaip jis liepė“, – pareiškė buvęs bendražygis. Pats abatas tai neigė.
Šį kartą valdžia sureagavo – rugpjūtį vienuolyne vyko patikrinimas. Lapkričio pabaigoje vietos administracija paskelbė išankstinius tyrimo rezultatus. Iš jų paaiškėjo, kad abatas paskelbtas nekaltu „dėl disciplinos pažeidimų“: tai, kas liečia tėvystę ir išvijimą iš vienuolyno (pastarasis, neva, buvo neoficialus). Tiesa, kaltinimai išprievartavimu, remiantis ataskaita, oficialiai paneigti nebuvo.
Ataskaita dėl „ekonominių pažeidimų“ kol kas nepaskelbta. Beje, galima manyti, kad abatas lengvai išsisuks. Kovos su korupcija kampanija Kinijoje pastaraisiais metais ne kartą buvo vainikuota garsiais atsistatydinimais. Vienok, Shi Yongxin labai įtakinga figūra. Jo žlugimas – grėsmė ne tik jam, bet ir daugeliui kitų. O tuo pačiu ir sėkmės simboliui, kuriuo tapo Šaolinio vienuolynas. Vargu ar valdžia norės šį simbolį paaukoti.
