Brangiausiai pernai parduotų paveikslų kainos šokiruoja

Praėjusiais metais buvo gausu sandorių meno rinkoje. Būtent 2015-aisiais pasiektas rekordas: už tapytą drobę paklota didžiausia kada nors už paveikslą sumokėta suma, o bendra 15-os brangiausių meno kūrinių suma viršijo 1,5 mlrd. JAV dolerių. Kokie gi tie meno kūriniai, už kuriuos kolekcionieriai nepagailėjo didžiausių sumų?

Už A.Modigliani paveikslą „Apsinuoginusi gulinti moteris“ paklota per 170 milijonų JAV dolerių.<br>„Reuters“ nuotr.
Už A.Modigliani paveikslą „Apsinuoginusi gulinti moteris“ paklota per 170 milijonų JAV dolerių.<br>„Reuters“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 17, 2016, 11:01 AM, atnaujinta Jun 10, 2017, 10:56 PM

Paulio Gauguino „Kada vestuvės?“

Už paveikslą sumokėta apie 300 mln. JAV dolerių.

Tai – brangiausia 2015 m. parduota drobė. Ją iš šveicarų kolekcionieriaus Rudolpho Staechelino įsigijo valstybinė organizacija „Qatar Museums“. Tiksli sandorio suma nebuvo paskelbta, bet rinkos dalyviai mini 300 mln. JAV dolerių sumą.

P.Gauguino „Kada vestuvės?“ tapo brangiausiai parduota drobe pasaulyje, aplenkusia Paulo Cézanne'o „Lošėjus kortomis“, už kurią 2012 m. buvo sumokėta 250 mln. JAV dolerių. Tąsyk ją įsigijo Kataro karališkoji šeima.

„Kada vestuvės?“ P.Gauguinas nutapė 1892 m. Taityje. Drobėje pavaizduotos dvi merginos. Viena jų – 13-metė Tehaamana, kurią ir vedė P.Gauguinas.

Pablo Piccaso „Alžyro moterys (Versija O)“

Už paveikslą „Christie’s“ aukcione sumokėta 179,4 mln. JAV dolerių.

Ši drobė taip pat įrašyta tarp rekordininkių, mat ji tapo brangiausiai kada nors aukcione parduotu meno kūriniu. Žiniasklaida skelbė, jog 179,4 mln. JAV dolerių už „Alžyro moteris“ sumokėjo buvęs Kataro premjeras Hamadas bin Jassimas bin Jaberas Al Thani.

Tiesa, naujasis drobės savininkas Katare jos negalės pasikabinti. Mat šalyje griežtai draudžiama viešai rodyti meno kūrinius, kuriuose demonstruojamas nuogas kūnas, net jei jis nupieštas kubizmo technika.

„Versija O“ – paskutinysis iš 15 „Alžyro moterų“ paveikslų serijos paveikslų. Juos tapyti P.Picasso pradėjo 1954 m. gruodį, o „Versija O“ gimė 1955 metais.

Pirmą kartą drobių savininkas pasikeitė 1956 metais, kai „Alžyro moteris“ už 212 tūkst. JAV dolerių iš P.Picasso nupirko sutuoktiniai kolekcionieriai.

Amadeo Modigliani “Apsinuoginusi gulinti moteris“

Už paveikslą sumokėta 170,4 mln. JAV dolerių.

Tai – antrasis pagal vertę paveikslas, kada nors parduotas aukcione, o jo pradinė kaina buvo 75 mln. JAV dolerių. Iki tol brangiausiai už A.Modigliani drobę buvo sumokėta 71 mln. JAV dolerių.

Dėl „Apsinuoginusios gulinčios moters“ aukcione varžytasi pirmą kartą. Paveikslą įsigijo kinų milijardierius Liu Yiqianas, kurio turtus žurnalas „Forbes“ vertina 1,4 mlrd. JAV dolerių.

A.Modigliani drobę „Apsinuoginusi gulinti moteris“ nutapė 1918 m. pagal draugo užsakymą. Ji tapo dalimi serijos paveikslų, kuriuose dailininkas vaizdavo nuogą moters kūną.

Alberto Giacometti „Rodantis žmogus“

Už skulptūrą sumokėta 141,2 mln. JAV dolerių.

A.Giacometti „Rodantį žmogų“ „Christie’s“ meno aukcione įsigijo milijardierius ir kolekcionierius iš JAV Stevenas Cohenas. Už meno kūrinį atseikėjęs minėtą sumą jis lėmė, kad „Rodantis žmogus“ tapo brangiausia skulptūra pasaulyje.

Beje, ankstesnis brangiausios pasaulyje skulptūros rekordas taip pat pariklauso jam: S.Cohenas 2010 m. „Sotheby’s“ aukcione už „Einantį žmogų I“ sumokėjo 104 mln. JAV dolerių.

180 cm aukščio „Rodantį žmogų“ A.Giacometti sukūrė 1947 metais.

Roy Lichtensteino „Slaugytoja“

Už paveikslą sumokėta 95,3 mln. JAV dolerių.

Iki tol už nei vieną R.Lichtensteino darbą nebuvo sumokėta tokia didelė suma.

Dailininkas savo paveikslus, taip pat ir „Slaugytoją“, sukurtą 1964 m., nutapė komiksų stiliumi.

Marko Rothko paveikslas „Nr. 10“

Už kūrinį sumokėta 81,9 mln. JAV dolerių.

Rusiškų šaknų turintis M.Rothko paveikslą „Nr. 10“ nutapė 1958 metais. Nuo tradicinių žanrų pradėjęs ir peizažus bei portretus tapęs dailininkas 50-aisiais perėjo prie abstraktaus ekspresionizmo. Tuomet vietoj konkrečių objektų jo drobėse atsirado spalvotos plokštumos. Kad išvengtų konkretikos ir galėtų taikytis į emocijas, kūrėjas savo darbams nebegalvojo pavadinimų – juos įvardijo tik skaičiais.

Tiesa, paveikslas „Nr. 10“, už kurį „Christie’s“ aukcione buvo sumokėta 81,9 mln. JAV dolerių, nebuvo brangiausias parduotas M.Rothko paveikslas. Prieš trejus metus 5 mln. JAV dolerių daugiau atseikėta už jo drobę „Oranžinė, raudona ir geltona“.

Cy Twombly „Be pavadinimo“

Už paveikslą sumokėta 70,5 mln. JAV dolerių.

Tokia suma už abstrakcionisto C.Twombly paveikslą „Be pavadinimo“ sumokėta aukcione „Sotheby’s“.

Paveikslas sukurtas šiam menininkui būdingu stiliumi – chaotiškomis linijomis ir užrašais.

„Be pavadinimo“ – iš darbų serijos „Klasės lenta“, sukurtos 1966-1971 metais. Kurdamas darbus menininkas sėdėjo ant draugo pečių, judančio išilgai drobės, o C.Twombly ant drobės neatitraukdamas rankos braukė liniją.

Iš pradžių už kūrinį „Be pavadinimo“ 1968 m. prašyta 60 mln. JAV dolerių, tačiau galiausiai anoniminis pirkėjas už jį atseikėjo 10,5 mln. JAV dolerių daugiau. O pasataraisiais metais išsyk ne vienas paveikslas iš serijos „Klasės lenta“ buvo įkainotas milijonais dolerių.

Pablo Picasso „Kabareto dainininkė“

Už paveikslą sumokėta 67,5 mln. JAV dolerių.

Šią drobę P.Picasso nutapė būdamas vos 19-os – 1901 m., netrukus po to, kai apsigyveno Paryžiuje, o jo artimas draugas Carlesas Casagemasas gyvenimą baigė savižudybe.

Tais metais P.Picasso tapė neregius, skurdžius, alkoholikus ir prostitutes, šio periodo paveiksluose dažnai sutinkama mėlyna spalva, tad ir pats dailininko kūrybos tarpsnis vadinamas mėlynuoju.

Paveikslą „Kabareto dainininkė“ „Sotheby’s“ aukcionui pasiūlė amerikietis verslininkas ir kolekcionierius Williamas Kochas. Kai jis 1984 m. pirko šią drobę, už ją sumokėjo 22 kartus mažiau nei gavo – 3 mln. JAV dolerių.

Kūrinį „Kabareto dainininkė“ galima būtų pavadinti dviem viename. Mat kitoje paveikslo pusėje – dar vienas dalininko darbas. Jame nutapytas meno prekybininkas Pere'as Manachas. Šį paveikslą pavyko aptikti 2000-aisiais, kai paveikslą su kabareto dainininke susiruošta restauruoti. P.Picasso P.Manachą pavaizdavo nuogą su turbanu. Parašas paveiksle leidžia manyti, kad P.Picasso ruošėsi jį padovanoti meno prekybininkui.

Pablo Picasso „Moters biustas“

Už paveikslą sumokėta 67,3 mln. JAV dolerių.

Šią drobę, 2015 m. gegužę parduotą „Christie’s“ aukcione, P.Picasso nutapė 1938 m. sausį. Kūrinyje pavaizduota fotografė Dora Maar. Su ja P.Picasso susipažino pora metų anksčiau, paryžietiškoje kavinėje „Deux magots“. Devyneriems metams D.Maar tapo dalininko drauge, mūza ir mylimąja.

P.Picasso mylėjo šį paveikslą ir nenorėjo su juo skirtis, todėl po dailininko mirties drobė perėjo jo anūkei Marinai. Vėliau paveikslą „Moters biustas“ įsigijo kolekcionierius iš Šveicarijos Janas Krugier.

Vincento van Gogho „Aliskamo alėja“

Už drobę sumokėta 66,3 mln. JAV dolerių.

Nors iš pradžių šis kūrinys buvo įkainotas 40 mln. JAV dolerių, praėjusių metų gegužę nežinomas pirkėjas už jį sumokėjo gerokai daugiau. Naujojo paveikslo savininko pavardė neskelbiama, žinoma tik tiek, kad jis – iš Azijos.

Olandų dailininkas peizažą nutapė 1888 metais.

Luciano Freudo „Mieganti socialinė darbuotoja“

Už paveikslą sumokėta 56,1 mln. JAV dolerių.

Psichoanalitiko Sigmundo Freudo anūkas laikomas vienu brangiausiu pokario periodo dailininku. Praėjusių metų gegužę „Christie’s“ aukcione parduotas jo paveikslas „Mieganti socialinė darbuotoja“ tai tik patvirtina. 56,1 mln. JAV dolerių – rekordinė suma, kuri kada nors buvo sumokėta už L.Freudo paveikslą. Iki tol brangiausiu jo paveikslu buvo dar viena „Mieganti socialinė darbuotoja“, kurią 2008 m. už 33,6 mln. JAV dolerių įsigijo rusų milijardierius Romanas Abramovičius.

Iš viso į 1995 m. tapytą paveikslų seriją, kuriai pozavo buvusi socialinė darbuotoja Sue Tilley, įėjo keturi paveikslai. S.Tilley svėrė 127 kilogramus, o tai žavėjo dailininką.

Andy Warholo „Spalvotoji Mona Liza“

Už kūrinį „Christie’s“ aukcione sumokėta 56,1 mln. JAV dolerių.

A.Warholo Monos Lizos atvaizdas – ne retenybė. Pirmą sykį Monos Lizos originalą menininkas pamatė 60-ųjų pradžioje, kai drobę iš Prancūzijos atvežė parodai į JAV.

Savo spalvingąją Moną Lizą dailininkas nutapė 1963 metais. Šią versiją A.Warholas vadino „Trisdešimt geriau nei viena“, mat drobėje A.Warholas moters atvaizdą nutapė 30 kartų.

Claude'o Monet „Vandens lelijos“

Už drobę sumokėta 54 mln. JAV dolerių.

Vandens lelijos, kurios augo paties C.Monet sode, buvo vienas mėgiamiausių objektų, kuriuos dailininkas impresionistas tapė savo drobėse. Jų piešimui C.Monet skyrė ne vienerius metus. Iš viso jis nupiešė apie 200 paveikslų, kuriuose pavaizduotos būtent vandens lelijos.

Pernai metais „Sotheby’s“ aukcione parduotas 1905 m. nutapytas paveikslas. Ši drobė nuo 1955 m. laikyta privačioje kolekcijoje, o naujuoju jos savininku tapo kolekcionierius iš JAV, nepanoręs atskleisti savo tapatybės.

Vincento van Gogho „Peizažas po audringu dangumi“

Už paveikslą sumokėta 54 mln. JAV dolerių.

Šios drobės istorija tragiška. Ją V. van Goghas nutapė likus metams iki mirties. Paveiksle dailininkas nupiešė Arlį – nedidelį miestuką, į kurį 1888 m. persikėlė iš Paryžiaus. Tačiau Arlyje jį ištiko priepuolis ir kūrėjas buvo išgabentas į psichiatrinę ligoninę. Pasitaisius sveikatai dailininkas norėjo grįžti į Arlį, tačiau vietos gyventojai tuo nebuvo patenkinti. Tad vietoj Arli V. van Goghas pasirinko Sen Remi psichiatrijos ligoninę.

Pieto Mondriano „Kompozicija su raudona, mėlyna, geltona ir juoda“

Už paveikslą sumokėta 50,5 mln. JAV dolerių.

Nors „Christie’s“ aukcione už paveikslą prašyta 15-25 mln. JAV dolerių, galutinė kaina siekė daugiau.

Spalvos, kurios įrašytos paveikslo pavadinime – pagrindinės P.Mondriano paveiksluose. Į geometrinių figūrų tapymą dailininkas ėmė linkti nuo 1910-ųjų. Kaip yra sakęs pats menininkas, nėra nieko konkrečiau nei linija, spalva ir plokštuma.

Parengta pagal forbes.ru

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.