Vieša paslaptis, kad Žemės ūkio ministerijos vadovybė kaip įmanydama globoja kooperatyvo „Pienas LT“ gamyklos statybos projektą.
Ši gamykla, kuriai jau skirta 14,7 mln. eurų paramos, turėjo būti baigta dar 2013 metais, bet kol kas joje gamyba nevyksta.
Vis dėlto tai nėra kliūtis sudaryti kuo palankesnes sąlygas naujiems kooperatyvo projektams, kuriems irgi numatoma atseikėti europinių lėšų.
Numatė specialių sąlygų
Iki 2015 metų gruodžio 18 dienos pieno perdirbėjai galėjo teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) paraiškas ir pretenduoti į 20 mln. eurų ES paramos, skirtos investicijoms.
Tačiau dar prieš renkant paraiškas žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė išleido įsakymą, kuriame buvo pakeistos įgyvendinimo taisyklės.
Buvo įvestas naujas skirsnis, pagal kurį kooperatyvų pateiktos paraiškos vertinamos geriau nei kitokių įmonių.
Vien už tai, kad kooperatyvas veikia nuo 3 iki 5 metų, pridedami 3 balai, jei daugiau nei 5 metus – 5 balai. Dešimt papildomų balų – už tai, kad kooperatyvas užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir perdirba savo valdoje užaugintą produkciją. Dar penki – jei narių yra daugiau nei 100.
Kitaip tariant, vien už savo statusą ilgėliau veikiantis ir daugiau nei šimtą narių turintis kooperatyvas gali gauti 20 papildomų atrankos balų.
Laimėtojai jau aiškūs
Įdomiausia, kad šie atrankos kriterijai galiojo tiktai renkant pieno perdirbėjų paraiškas, – nuo 2015 metų lapkričio 16 iki gruodžio 18 dienos.
Gautos paraiškos iš 13 įmonių. Prašoma suma siekė 23,367 mln. eurų – daugiau, negu numatyta skirti.
Tad akivaizdu, kad mažiausiai balų surinkusios bendrovės greičiausiai liks be ES paramos, bent jau šį sykį.
Užtat „Pienas LT“ turbūt jos sulauks.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, šio kooperatyvo projektas įvertintas geriausiai – jam skirti 85 balai. Antroje vietoje – irgi kooperatyvas „Pieno puta“ (75 balai).
Pasak NMA atstovų, visus pirmumo kriterijus nustato Žemės ūkio ministerija, o pati agentūra tik vertina gautas paraiškas.
Pagal taisykles, į naują paramos paketą pretenduoti negalima, jei nebaigtas ankstesnis projektas. NMA tvirtinimu, anksčiau pateiktas „Pieno LT“ projektas laikomas baigtu. Tiesa, gamykla kol kas neveikia.
Gamins ir Lenkijoje?
Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas neslėpė, kad pateiktoje paraiškoje prašoma didžiausios įmanomos sumos – 4 mln. eurų.
Pinigus numatyta investuoti į džiovyklą ir vandenvalos įrenginius. Šlapių produktų perdirbimo linija gamykloje jau įrengta. Čia ketinama gaminti pieno ir pieno išrūgų baltymus.
Pagal sutartį su NMA kooperatyvas iki kitų metų liepos 20 dienos privalo įsigyti ir sumontuoti dar vieną – vadinamąją sausąją liniją, kurioje produktai būtų džiovinami ir pakuojami.
Rinkoje kalbama, kad kol pastaroji linija nėra įrengta, šlapi produktai džiovinti bus gabenami į Lenkiją.
„Dūmų be ugnies nebūna – vieni galimų partnerių tikrai yra Lenkijoje. Bet toli gražu ne vieninteliai. Kol kas išvis sprendžiame, kokia bus pirkėjų reakcija, deramės su jais. Galbūt apsimokės tiekti ir šlapius produktus, gal kurį laiką net nereikės džiovinti“, – aiškino N.Narauskas.
Kodėl rūšiuoja rinkos dalyvius?
Dominykas Šumskis
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
„Reikia pripažinti, kad pieno gamintojų padėtis tikrai nėra lengva. Šios problemos sprendimų ieškoma jau ilgai.
Sunkia pienininkų padėtimi, matyt, tokius savo veiksmus ir pagrindžia Žemės ūkio ministerija. Tačiau ji negali būti šališka ar stoti į vienos verslo grupės pusę.
Dabar kaip tik susidaro tokia situacija, kad paramos norintys gauti verslai lyg ir yra lygūs, tačiau viena grupė yra truputį lygesnė.
Nepamirškime, kad nuolaidų kooperatyvai gavo ir taisant paknopstomis vasarą priimtą Pieno supirkimo įstatymą. Tačiau reikėtų savęs paklausti: jeigu privilegijuojame vienus, kaip turėtų jaustis likusieji? Ar tai jų atžvilgiu teisinga?
Išvis dabar pieno rinkoje regime vis didesnį pavienių rinkos dalyvių skirstymą į grupeles. Vieniems sukuriamas vienoks reguliavimas, kitiems – kitoks, vieni negali daryti to, kiti – ano.
Tokios skirtingos sąlygos tik sumažina konkurenciją tarp rinkos dalyvių. O ilgainiui dėl to nukentės tik vartotojas.“
