Milijonas eurų išdalytas aštuonioms aviakompanijoms.
Pinigai už tai, kad skristų dažniau
Šios aviakompanijos skraidina į Lietuvą keleivius arba dar tik ruošiasi tai daryti. Tarkim, lenkai palepinti, kad atsirastų skrydis iš Palangos į Varšuvą.
Tai, kad iš biudžeto pinigai paskirstyti aviakompanijoms, portalui lrytas.lt patvirtino ir Lietuvos oro uostų (LTOU) įmonės komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė.
Sprendimo kritikai teigia, kad biudžeto pinigais mokėti už skrydžius į Lietuvą savaime nėra blogai – tai daro ne viena Europos valstybė, kuri tikisi sulaukti daugiau turistų.
Negerai yra tai, kad Lietuvoje solidžią paramą gavo pigių skrydžių kompanijos, kurių paslaugomis naudojasi daugiausia emigrantai, gyvenantys Londone. Be to, anot kritikų, nepadaryta nieko, kad šis milijonas būtų skirtas turistams privilioti.
Nori privilioti daugiau svečių
LTOU vadovo įsakymu, SAS skirta 100 tūkst. eurų, „Air Baltic“ – 200 tūkst. (už skrydžius į Berlyną ir Paryžių), po 200 tūkst. – „Wizz Air“ ir LOT, 113,6 tūkst. – „Germania“ (už skrydį į Ciurichą), 100 tūkst. – „Belavia“ (skrydis iš Vilniaus į Minską), „Vueling“ – 50 tūkst. (didesni dažnis skrydžių į Barseloną), „Small Planet Airlines“ – 50 tūkst. eurų (didesnis dažnis skrydžių į Barseloną).
Taigi šios oro bendrovės į Lietuvą nuo šiol skraidys dar entuziastingiau. Jų motyvacijai paskatinti praėjusių metų pabaigoje buvo paskirstyti pagaliau suformuoto Maršrutų plėtros fondo pinigai.
Iš šio aruodo milijonas eurų atiteko aštuonioms aviakompanijoms už naujas skrydžių kryptis ar padidintą reikalingų krypčių dažnį.
Apie tokį fondą kalbėta ne vienus metus. Tiesa, tuomet jis nesulaukė privataus sektoriaus palaikymo. Norai steigti tokį fondą atgimė pernai pavasarį, kai skrydžius nutraukė Lietuvos oro bendrovė „Air Lituanica“.
Šio fondo esmė – skatinti oro bendroves skraidyti į Lietuvą valstybei naudingomis kryptimis, ypač tomis, kurios gerintų atvykstamojo turizmo rodiklius.
Į šį fondą turėtų keliauti valstybės, savivaldybės ir verslo pinigai. Bent jau taip yra kitose šalyse, kuriose taikomas toks aviacijos įmonių motyvavimo modelis.
Į lietuvišką fondą pernai įbyrėjo milijonas eurų tik iš valstybės biudžeto. Šio fondo priežiūra patikėta Lietuvos oro uostų įmonei, valdančiai tris Lietuvos oro uostus: Vilniaus, Kauno ir Palangos.
Parėmė ir už naujus skrydžius
Kaip paaiškino Lietuvos oro uostų (LTOU) įmonės komercijos direktorė J.Baltrušaitytė, milijonas eurų išdalytas aštuonioms aviakompanijoms, kurios varžėsi dėl paramos. Paramos pinigai atiteko už naujas reikalingas kryptis arba padidintą esamų skrydžių dažnumą.
„Tam buvo nustatyti kriterijai ir paskelbtas viešas kvietimas teikti pasiūlymus“, – lrytas.lt sakė susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
Rems ir emigrantų skrydžius
Kelios oro bendrovės skatinamos už pradedamus skrydžius iš Palangos. Šių metų kovo pabaigoje Palangos oro uoste veiklą pradės vykdyti dvi aviakompanijos – „Wizz Air“ tris kartus per savaitę skraidins į Londono Lutono oro uostą.
Mažai kas abejoja, jog šia kryptimi keliaus iš Vakarų Lietuvos kilę emigrantai, gyvenantys Londone.
Apie skrydžius iš Palangos pranešė ir „Ryanair“, tačiau dėl paramos airių bendrovė nesikreipė, tad iš fondo pinigų ji negaus.
Kompanija LOT šešis kartus per savaitę kils į Lenkijos sostinę Varšuvą. Be to, bus skrendama ir iš Palangos. Už tai ji irgi gavo paramą iš Lietuvos biudžeto.
Nuo birželio 19 d. iki rugsėjo 4 d. tiesioginius skrydžius iš Minsko į Palangos oro uostą vykdys Baltarusijos oro linijos „Belavia“. Tad bus remiamas poilsiautojų iš Baltarusijos skrydis į populiariausią Lietuvos kurortą.
Skrydžiai numatyti kartą per savaitę – sekmadieniais.
Ispanijos oro bendrovė „Vueling“ paskatinta už pradedamus skrydžius iš Vilniaus į Barseloną, „Germania“ – už skrydžius į Ciurichą.
„Tiesioginio susisiekimo tarp Lietuvos ir Šveicarijos nebuvo jau ilgą laiką, todėl privatus turizmo sektorius iškart susidomėjo galimybe pasiūlyti rinkai naujų produktų“, – aiškina Susisiekimo ministerija.
O kaip į šią gretą pateko užsakomųjų, o ne reguliariųjų skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines“? Ši lietuviško kapitalo bendrovė skraidina poilsiautojus. Anot J.Baltrušaitytės, ši oro bendrovė dažniau skraidins į Barseloną ir tai darys labiau reguliarių skrydžių principu.
Tarp remiamų įmonių nematyti airių žemų sąnaudų bendrovės „Ryanair“. J.Baltrušaitytė sakė, kad ji nesikreipė dėl paramos.
Išdalytas milijonas eurų – tik iš valstybės biudžeto, mat, anot J.Baltrušaitytės, privatus sektorius aktyvaus intereso neparodė.
Vargu ar pritrauks turistų
Ar valdžia skirdama milijoną eurų aviakompanijoms buvo teisi? Naujų skrydžių rėmimas, pasak Lietuvos turizmo rūmų vadovės Žydrės Gavelienės, yra teigiamas dalykas – gyventojai gali pasiekti daugiau šalių tiesioginiais skrydžiais.
„Tačiau kai biudžeto pinigais remiami emigrantų skrydžiai – tai jau nelogiška. Juk viską lemia konkurencija, o emigrantai į Londoną ir atgal ir taip skraido. Geriau tuos pinigus skirti skrydžiams į ten, kur dar neskraidoma“, – mano Ž.Gavelienė.
Keista ir tai, kad iš biudžeto skiriama skrydžiams į Varšuvą, nors jų ir taip pakanka. SAS aviakompanija Lietuvai taip pat nežada jokių naujų krypčių, tačiau paramą gavo.
Latvių „Air Baltic“ irgi paremta biudžeto pinigais, tačiau tik dėl to, kad padidins skrydžių skaičių, tačiau naujų krypčių kol kas nenumatyta.
„Labai gerai, kad toks fondas pagaliau suformuotas, tačiau pinigais turėtume privilioti turistus iš kitų šalių, kad skraidytų į Lietuvą. Abejoju, ar „Wizz Air“ lėktuvais atskris anglai poilsiauti į Palangą“, – sakė Ž.Gavelienė.
Vilniaus meras pažadėjo milijoną
Pernai gegužę Vilniaus meras Remigijus Šimašius žadėjo, kad 2016-aisiais savivaldybė galėtų skirti vieną milijoną rinkodaros priemonėmis.
Praėjusių metų lapkritį Seimo finansų ir biudžeto komitetas įpareigojo Ūkio ministeriją skirti 1,5 milijono eurų rinkodarai finansuoti, kitaip tariant, turizmui į Lietuvą skatinti.
Tačiau kol kas nežinia, kaip tie pinigai bus panaudoti konkrečiai.
Susisiekimo viceministras A.Šliupas labiau linkęs kliautis pačiomis aviakompanijomis, mat jos rengdamos maršrutus pirmiausia remiasi ne parama, o verslo logika – būsimu keleivių srautu.
Anot A.Šliupo, Škotija tokiam fondui kasmet skiria apie 5 milijonus svarų sterlingų.
Pernai pavasarį Vilniaus meras sakė, kad bendrovei „Air Lituanica“ nutraukus skrydžius didžiausia spraga – skrydžiai į Prahą ir Hamburgą. Tiesa, Lietuvos oro uostų vadovas Gediminas Almantas įžvelgė kitą bėdą – pasak jo, kur kas skaudesnis Paryžiaus ir Amsterdamo krypčių praradimas.
Žemų sąnaudų bendrovės skraidina į Paryžių, tačiau į antrarūšį Bovė oro uostą, o ne į Ch.de Gaulle'io, kaip tai darė „Air Lituanica“.
