„Esu išvadintas išdaviku, negynusiu savo tautos interesų ir padariusiu žalą Graikijai“, – Vokietijos leidinio „Stern“ žurnalistams savo namuose Vašingtone (JAV) pasakojo A.Georgiou.
Neseniai jis sugrįžo iš Graikijos, kur penkerius metus vadovavo liūdnai pagarsėjusiai nacionalinei statistikos tarnybai „Elstat“.
„Norėjau padėti“, – aiškino A.Georgiou. Už tokias pastangas dabar jam gresia net 10 metų kalėjimo.
Ketino atiduoti duoklę
2010 metų vasarą A.Georgiou paliko TVF Statistikos skyriaus vadovo pavaduotojo postą ir išvyko į Graikiją. Už gerokai mažesnį, nei anksčiau uždirbdavo, atlyginimą – 5 tūkst. eurų – jis sutiko vadovauti „Elstat“.
„Pinigai nebuvo svarbūs. Būdamas 18-os išvykau iš Graikijos, mano 31 gyvenimo Amerikoje metai buvo nuostabūs. Tik norėjau grąžinti duoklę savo tėvynei“, – sakė graikas.
Statistikos tarnybų vadovai kartais turi net daugiau galių už premjerus ar prezidentus.
Juk nuo jų skelbiamų skaičių priklauso, už kiek valstybė galės skolintis, ar sulauks naujų investuotojų.
Tačiau svarbiausia, kad statistikai turi būti nepriklausomi. To reikalaujama visame civilizuotame pasaulyje.
Tačiau Vakarų civilizacijos lopšiu vadinamoje Graikijoje to daug metų nebuvo paisoma. Iki 2008-ųjų valstybės biudžeto deficitas būdavo gerokai didesnis, nei skelbdavo šios šalies statistika.
Graikų įvaizdis buvo toks, kad Europos Sąjunga kartais išvis nepatvirtindavo iš Atėnų gautų skaičių. Mat Atėnuose skaičių valdovu buvo ne statistikos tarnybos vadovas, o kontrolės komisija, kuri spręsdavo, kuriems rodikliams pritarti, kuriuos paskelbti, o kuriuos – nutylėti.
Iškart aptiko klaidų
A.Georgiou jautė gėdą, kad, kilus krizei, jo tėvynė pelnė sukčių ir melagių šalies vardą. Penkeriems metams tapęs „Elstat“ vadovu šalies parlamente jis ištarė: „Stengsimės pataisyti ne tik kelis dalykus, sieksime būti geriausi.“
Po salę nuvilnijo šnabždesys. Nieko nuostabaus – jau pirmosiomis darbo Graikijoje savaitėmis A.Georgiou susidūrė su pasipriešinimu.
Mat naujasis tarnybos vadovas, vos pradėjęs vartyti dokumentus, išvydo, jog liūdnos graikiškos tradicijos tęsiamos – jo pirmtakai gerokai sumažino biudžeto deficito rodiklius, kad Briuselis leistų šaliai toliau skolintis, nors kreditų kilpa jau veržė kaklą.
Iš naujo įvertinęs duomenis, A.Georgiou pranešė, kad anksčiau skelbti rodikliai neatitinka tikrovės, o šalies biudžeto deficitas iš tiesų yra 4,2 milijardo eurų – 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto – didesnis. Nuo to laiko būtent tie 1,8 proc. tapo nesantaikos obuoliu. Nors Europos Sąjungos institucijos A.Georgiou darbą įvertino puikiai.
Visi atsuko nugarą
Užtat atvykėlis iš Vašingtono kaipmat užsitraukė Graikijos politikų ir aukštų pareigūnų, anksčiau kontroliavusių nacionalinę statistikos tarnybą „Elstat“, rūstybę.
Jie tvirtino, kad A.Georgiou pats klastoja valstybės biudžeto deficito rodiklius ir dėl jo pateiktų duomenų Atėnai neva buvo priversti pasirašyti jiems nepalankų memorandumą su tarptautiniais skolintojais.
Jeigu ne jis, esą nebūtų reikėję dabar taip griežtai taupyti, mažinti atlyginimų ir atleidinėti valdininkų iš darbo.
Atėnų advokatų rūmai nusiuntė raštišką skundą Aukščiausiajam teismui, o generalinis šalies prokuroras pateikė A.Georgiou kaltinimą dėl Graikijos valstybei padarytos žalos. Jam gresia nuo 5 iki 10 metų kalėjimo.
Kaltinimas iki šiol nepanaikintas, byla toliau nagrinėjama.
Nė vienas premjerų, kurie šias pareigas ėjo šalyje kilus finansų krizei, nepalaikė A.Georgiou: nei socialistas Andreas Papandreou, nei trumpai vadovavęs Lucas Papandemas, nei karingasis konservatorius Antonis Samaras.
Nuolat mėgino atsikratyti
Kai Atėnų politikos padangėje atsirado dabartinis premjeras Alexis Tsipras, A.Georgiou nušvito viltis.
Tačiau jau savo rinkimų kampanijos metu karingasis kairiųjų politikas pareiškė, jog išsiaiškins, kodėl „Elstat“ taip išpūtė valstybės biudžeto deficito skaičius, kad virš Graikijos praūžė krizės uraganas.
A.Georgiou tapo visiems patogiu atpirkimo ožiu. Pasklido gandas, kad jis tėra skolintojų marionetė, valdoma iš Briuselio ir Berlyno.
„Elstat“ vadovas vis dažniau sulaukdavo grasinimų, todėl buvo saugomas policijos, kai naktį ilgiau užsibūdavo savo biure ar rytais iš namų eidavo į darbą.
Išvargintas A.Georgiou 2014 metais pratrūko ir išplatino viešą laišką, kuriame klausė: kodėl jam pareikštas ieškinys, o tie, kurie metų metus klastojo skaičius, gyvena ramūs?
Vienas jo pirmtakų – Nikas Stroblas – dėl savo neva sugadintos reputacijos A.Georgiou padavė į teismą ir pareikalavo 75 tūkst. eurų už jam padarytą žalą. Ši byla dar nenutraukta.
„Elstat“ vadovo išlaidos advokatams viršijo jo atlyginimą, kuris dėl taupymo priemonių buvo sumažintas nuo 5 iki 2 tūkst. eurų. „Jie viską išmėgino stengdamiesi manęs atsikratyti“, – sakė A.Georgiou.
Naujo vadovo neranda
Tai, kad A.Georgiou iki šiol vadinamas visų Graikijos bėdų kaltininku, aiškiai įrodo, jog šalis vis dar neatsisveikino su praeitimi.
Užuot įgyvendinusi būtinas reformas, A.Tsipro vyriausybė, kaip ir ankstesnės, mėgina pagražinti faktus. O kalti visuomet lieka kiti.
Per praėjusių metų balandžio mėnesį Briuselyje vykusias derybas dėl naujos finansinės pagalbos A.Tsipras ir jo tuometis finansų ministras Yannis Varoufakis elgėsi kaip kaltintojai.
Jie iškėlė sąlygą: jei Europos Sąjunga norinti, kad Graikija žengtų pirmyn, pinigų davėjai – ES šalys, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas – turėtų atsisakyti graikams keliamų reikalavimų taupyti.
A.Tsipras dėl to net buvo surengęs referendumą. Bet galiausiai naujas daugiau nei 86 milijardų eurų pagalbos paketas buvo susietas su griežtomis taupymo priemonėmis.
O Atėnuose posėdžiaujantys parlamentarai galiausiai privalėjo pritarti sprendimui, kad sustiprinta „Elstat“ tarnyba taptų nepriklausoma.
Tik be A.Georgiou.
Jis savo namuose Vašingtone tiesiog laukia eilinio teismo Atėnuose datos ir yra nusiteikęs atremti visų kaltinimus.
Tuo pat metu Graikijoje vyksta naujo „Elstat“ vadovo paieškos. Iki šiol tinkamo kandidato rasti nepavyko.
Parengė Ona Kacėnaitė
