Vienintelė teisinga ilgalaikė reakcija į Rusijos ekonominius sunkumus – radikalios struktūrinės ūkio reformos ir teisinės valstybės stiprinimas, įsitikinę leidinio žurnalistai. „Tačiau Putinas išsisuko nuo visų turėtų galimybių imtis šių priemonių, bijodamas, kad jos taps grėsme šaliai valdyti. Šiam žingsniui priešinasi galingi suinteresuoti sluoksniai – ypač Putino draugeliai, praturtėję jo prezidentavimo metu“, – pažymi leidinys.
Straipsnio autoriai mano, kad reformoms vykdyti į vyriausybę beveik neabejotinai teks grąžinti vieną iš dviejų „liberaliųjų čempionų per pirmąsias dvi Putino kadencijas“ – Aleksejų Kudriną (buvusį ekonomikos ministrą) arba Germaną Grefą (buvusį finansų ministrą). Tačiau Putinas tam nepasirengęs ir yra linkęs siekti, kad būtų sušvelnintos Vakarų sankcijos. Šį tikslą jis nori pasiekti konstruktyviau žiūrėdamas į Minsko susitarimų įgyvendinimą ir dalyvaudamas diplomatiniame Sirijos klausimo sureguliavime.
„Jeigu šios pastangos nuoširdžios, jas reikia vertinti palankiai, nors Europos Sąjungai ir JAV neverta veltis į dar vieną „perkrovimą“, kaip po 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karo, vėl viską pradedant nuo nulio. Neverta joms ir svarstyti galimybių kaip nors patyliukais sušvelninti sankcijas, kad Maskva ir toliau talkintų Sirijoje, kol Minsko susitarimai pilnai neįvykdyti, – sakoma straipsnyje.
Putinui sankcijų sušvelninimas duotų daugiau laiko, ir jis galėtų sugrąžinti bent šiokį tokį šalies ūkio augimą: juk šiais metais laukia parlamento, o 2018-aisiais – prezidento rinkimai. Bet tolesnis reformų atidėjimas pakenks Rusijos ateičiai, priversdamas ją dar labiau atsilikti nuo išsivysčiusių pasaulio valstybių. Jeigu Rusijos žmonių pragyvenimo lygis ir toliau nekils, tai gali būti labai blogai ir paties Putino ateičiai, teigia „Financial Times“.
Parengė Leonas Grybauskas
