Atrodo, kad Iranui, nukritus Europos sankcijų grandinėms, ėmė neprastai sektis. Ir ne tik prekiaujant nafta, bet ir maisto produktais.
Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ vakar, sausio 27-ąją, surengė telekonferenciją su analogiška Irano institucija. Mat, „Rosselchoznadzor“ teigimu, pats laikas sustiprinti abipusę prekybą su Iranu gyvulinės kilmės produktais.
Baigia surašyti leidimus
Anot Rusijos rinkos prievaizdų, šiuo metu baigiama suderinti veterinarijos sertifikatus, kurie atvers kelią paukštienos importui iš Irano.
„Rosselchoznadzor“ dar laukia, kol vadinamoji Irano veterinarijos organizacija patikslins tų įmonių duomenis, kurios yra suinteresuotos tiekti Rusijai paukštienos gaminius. Taip pat Rusijoje laukiama papildomos informacijos apie paukščių gripo bei viruso sukeliamos Niukaslio ligos kontrolę Irane.
Iranas patikino, kad vasario pradžioje jau galės pateikti ataskaitą apie savo misiją Rusijoje. Iraniečiai vertino, kaip Rusijoje veikia gyvulinės kilmės maisto produktų – jautienos bei avienos – gamybos kontrolės sistema.
Netrukus Irano veterinarijos organizacija „Rosselchoznadzor“ tarnybai pateiks projektą protokolo, reglamentuojančio jautienos bei avienos eksporto į Iraną veterinarijos reikalavimus.
„Rosselchoznadzor“ prašo Irano tarnybos sušvelninti kai kuriuos eksporto reikalavimus. Pavyzdžiui, Irano veterinarijos inspektoriai privalo dalyvauti ruošiant gyvulinės kilmės produktų siuntas į Iraną. Anot rusų, tai verslui užkrauna papildomą naštą.
Tačiau iraniečiai šioje vietoje, atrodo, neketina nuolaidžiauti. Esą tokia kontrolė vyksta visose valstybėse, tiekiančiose maisto produktus Iranui.
Rusai iš lietuvių pirko nedaug
Iš Lietuvos įmonių į Rusiją paukštiena nėra gabenama.
Iki embargo, 2013-aisiais, Lietuvos paukštininkai eksportavo 43,4 tūkst. tonų paukštienos, iš to kiekio tik 4,4 tūkst. tonų sudarė eksportas į Rusiją.
Tai nedaug, bet ir ši produkcija buvo nukreipta į kitas rinkas.
Lietuva parduoda grūdus
Iranas – beveik 80 milijonų vartotojų turinti rinka, o tai Vidurio Rytų regione antra pagal dydį.
Todėl neverta stebėtis, kad aptarti verslo galimybių į Iraną vyksta vis daugiau ir Vakarų valstybių verslininkų bei valdžios atstovų.
Irano ekonomika sudaro 415 mlrd. JAV dolerių ir užima 27 vietą pasaulyje.
Iranas yra bene svarbiausias Lietuvoje užaugintų grūdų – kviečių bei rugių – pirkėjas. Iraniečiai iš mūsų perka ir pieno miltelių.
Lietuvos mėsos įmonės taip pat mielai iraniečiams parduotų šaldytą ir atšaldytą jautieną bei jautienos gaminius.
Produkcijos eksportu į Iraną yra suinteresuotos ir kitos Lietuvos maisto perdirbimo įmonės, kurios nori eksportuoti pieno produktus, žuvies, konditerijos, duonos ir kitus gaminius.
Šiuo metu Lietuva iš Irano daugiausia nuperka pistacijų, datulių bei vynuogių, tačiau importas traukiasi. Pernai, palyginti su 2014-aisiais, jis sumažėjo 6,3 karto.
Parengė Audrė Srėbalienė
