Keliauja po pasaulį
Teherano sugrįžimas kiekvienos šalies verslui, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas, atveria daug galimybių, rašo keleto knygų apie Iraną ir Artimuosius Rytus autorius Robinas Wrightas portale newyorker.com.
Praėjusį savaitgalį Irano prezidentas Hassanas Rouhani priėmė gausią garbių svečių delegaciją iš Kinijos: drauge su prezidentu Xi Jinpingu į Islamo Respubliką atvyko trys vicepremjerai, šeši ministrai ir didelis būrys verslininkų.
Per susitikimą, kurį Irano žiniasklaida pavadino istoriniu, jie susitarė padidinti dvišalės prekybos apimtis iki 600 mlrd. dolerių ir atgaivinti Didįjį šilko kelią, šįkart panaudojant greituosius traukinius.
Pirmadienį H.Rouhani atvyko keturioms dienoms į Eurоpą. Romos Kvirinalo rūmuose prezidentą pasitiko garbės sargyba, orkestras sugrojo Irano himną, o dar po kelių valandų buvo paskelbta, kad pasirašytos sutartys 17 mlrd. eurų sumai, tarp jų – 5 mlrd. eurų vertės sutartis su „Saipem“ („Eni“ dukterine įmone) – ir visa tai šalyje, kur dar prieš dvi savaites verslo ryšiai su Irano bendrovėmis buvo laikomi nusikaltimu.
Nepaisant visų kaltinimų žmogaus teisių pažeidinėjimais, raketų bandymais ir ryšiais su ekstremistinėmis grupuotėmis, Iranas ir toliau lieka gardus kąsnis Europos verslui.
Iš H.Rouhani, pirmojo per 16 metų į Europą atvykusio Irano prezidento, laukiama didelės vertės sutarčių pasirašymo.
Pirks daug lėktuvų
Paskelbta, kad vizito į Prancūziją metu bus pasirašyta sutartis su „Airbus“ dėl 114 lėktuvų pirkimo – didžioji dalis šios šalies oro laivyno yra senesnė už pačią 1979 metų islamo revoliuciją.
„Didžiosios lenktynės, siekiant patekti į „paskutinę Žemėje aukso kasyklą“, kaip išsireiškė vienas Vakarų ambasadorius Teherane, prasidėjo“, – rašo R.Wrightas.
Iranas, turintis 80 mln. gyventojų, yra didžiausia šalis, kuri iš naujo atsiveria pasaulinei rinkai nuo to laiko, kai prieš ketvirtį amžiaus subyrėjo Sovietų Sąjunga.
Iranui skubiai reikia atnaujinti visą infrastruktūrą, pardavinėti naujas prekes, teikti paslaugas ir augti. Ir, skirtingai nei posovietinė Rytų Europa, šalis turi pinigų: 100 mlrd. dolerių iš naftos gautų pajamų, kurios buvo įšaldytos užsienio bankų sąskaitose ir kurios grįš į šalį atšaukus sankcijas.
Vyriausybės, kurios metų metus baudė Teheraną, dabar meilikauja. Europos Komisija pareiškė, kad ji svarsto galimybę užmegzti ryšius su Iranu energetikos srityje kaip alternatyvą ryšiams su Rusija.
Europa gauna maždaug trečdalį naftos ir dujų iš Rusijos, kurias Maskva panaudojo diplomatiniam spaudimui, ypač Ukrainoje.
Daugiausia dėl priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių Europos Sąjunga nebuvo vieninga, kai reikėjo imtis atsakomųjų priemonių Maskvai nubausti už Krymo pusiasalio aneksavimą 2014 metais.
Verslininkai šmirinėja jau seniai
Pastaruosius pusantrų metų, kada švistelėjo viltis, jog bus panaikintos sankcijos, į šalį plūstelėjo dešimtys delegacijų iš užsienio, kad iš anksto galėtų iššniukštinėti verslo galimybes. Europos Sąjungos delegacija ketina aplankyti Teheraną kitą mėnesį.
Straipsnio autoriaus nuomone, Irano sugrįžimas atidaro duris praktiškai kiekvienai šaliai, išskyrus Jungtines Valstijas.
Nepaisant Europą apėmusios karštligės, Vašingtonas ir Teheranas nerodo santykių atgaivinimo ženklų, o JAV ir toliau taiko sankcijas, paskelbtas už žmogaus teisių pažeidimus ir teroristinių organizacijų rėmimą.
Nors sausio viduryje B.Obamos administracija ir sutiko atšaukti draudimą parduoti keleivinius lėktuvus Iranui, vienas stambus sandoris ir investicijos – ne vienas ir tas pats.
Nenori pyktis su Amerika
Kaip bebūtų paradoksalu, bet JAV verslo nugrimzdimas į savo mintis – ir gera, ir bloga naujiena verslininkams iš kitų šalių.
Viena vertus, jis sumažina konkurenciją naujoje rinkoje, antra vertus, viso pasaulio kompanijos nenori dėl gerų santykių su Teheranu statyti ant kortos savo ryšių su Jungtinėmis Valstijomis.
Didžiausi bankai, tarp kurių yra HSBC, „Barclays“, „Credit Suisse“, „Deutsche Bank“, ING ir „BNP Paribas“, sumokėjo JAV reguliavimo institucijoms milijonus dolerių baudų už sankcijų pažeidimus ir dabar elgsis labai atsargiai.
Netgi pavieniai verslininkai ir aukščiausio rango vadovai priversti pasverti visus už ir prieš, kai ruošiasi skristi į Iraną. Jau vien tik dėl apsilankymo šioje šalyje bus sunkiau gauti Jungtinių Valstijų vizą.
Laukia daug darbų
Irano laukia daug darbų. Šalis turės įrodinėti Vakarų bankams, kad gali būti patikimas ilgalaikis partneris, ir pelnyti Vakarų verslininkų pasitikėjimą, o šie baiminasi, kad vėl gali būti paskelbtos sankcijos, ir visos investicijos nueis šuniui ant uodegos.
Užsienio kompanijos susiduria su papildomais iššūkiais, bandydamos megzti ryšius su korupcijos persunkta šalimi. O šiai verkiant reikalingos reformos verslo reguliavimo, valstybės subsidijų ir darbo rinkos srityse.
Taigi, dabar Iranas galės nusipirkti savąją rinkos dalį, sugrįždamas į pasaulines rinkas. Bandymai rėžti sparną apie jo turtus tik prasideda.
Didžiulis viso pasaulio noras vėl susibičiuliauti su Islamo Respublika jau padidino visuomenės pasitikėjimą namuose. Ką tik įsigaliojo branduolinis susitarimas, Irano rialo kurso didėjimas Teherano vertybinių popierių biržoje pasiekė istorines aukštumas.
Bet įtikinti investuotojus atverti savo pinigines ir pakloti milijardus dolerių, kurie padėtų Iranui įgyvendinti savo tikslą – pasiekti kasmetinį ūkio augimą nuo nulio iki aštuonių procentų, bus sunku.
Islamo Valstybė tebeturi revoliucinę vyriausybę su visu jai būdingu neprognozuojamumu ir pavojais, baigia savo straipsnį Robinas Wrightas portale newyorker.com.
Parengė Leonas Grybauskas
