Iš vienos pusės tai, kad perdirbamos pieno produkcijos gamybinių pajėgumų lygį pernai pavyko išlaikyti beveik tą patį kaip 2014 m. ir net viršyti 2013 m. rodiklį, liudija, kad šalies perdirbėjai gana sėkmingai susitvarkė su Rusijos embargu Europos Sąjungos produkcijai ir lietuviškus produktus nukreipė į kitų šalių rinkas.
Kita vertus, nors pagamintų pieno produktų kiekis tonomis kito nedaug, tačiau pinigine išraiška pardavimai gerokai sumenko. Pavyzdžiui, vien per pirmąjį 2015 m. pusmetį eksportuotų pieno gaminių pardavimo pajamos smuko net 34 proc. iki 218 mln. eurų, nors eksportuotos produkcijos kiekis tonomis beveik nekito.
Šalies pieno perdirbėjai pieno gaminių gamyboje daugiausia naudoja Lietuvoje supirktą natūralų pieną (80 proc. visos perdirbtos žaliavos), o taip pat atvežtinę žaliavą iš Latvijos bei Estijos (20 proc.).
Pernai metais buvo perdirbta 1334 tūkst. tonų lietuviško natūralaus žaliavinio pieno – 1,4 proc. daugiau, nei 2014 m., kai buvo perdirbta 1316 tūkst. tonų mūsų šalyje pagaminto žaliavinio pieno. Tuo tarpu pieno produktų gamyboje importuojamo žaliavinio pieno dalis pernai susitraukė net 21 proc. – iki 336 tūkst. tonų.
Lietuvos perdirbimo įmonės du trečdalius viso importuoto žaliavinio pieno atsiveža iš Latvijos, o likusį trečdalį iš Estijos.
Teoriškai visą žaliavinį pieną, iš kurio pieno perdirbimo įmonės gamina sūrį, geriamąjį pieną, glaistytus sūrelius, varškę, sviestą, kefyrą ir kitus pieno produktus – šalies pieno ūkiai pajėgūs pagaminti Lietuvoje. Tačiau pieno perdirbėjai nuolatos susiduria su pieno žaliavos trūkumu, nes dalį viso šalyje primelžiamo pieno lietuviai suvartoja savo reikmėms, nedidelė dalis žaliavos eksportuojama, o dalis žaliavinio pieno neatitinka kokybinių reikalavimų gaminant aukštos pridėtinės vertės gaminius. Todėl esant aukštos kokybės žaliavinio pieno trūkumui, perdirbėjai priverti šios žaliavos dairytis pas kaimynus.
Pernai Lietuvoje iš viso buvo primelžta 1,8 mln. tonų pieno. Iš šio kiekio buvo supirkta 1438 tūkst. tonų, kurio didžioji dalis buvo perdirbta Lietuvoje, o likusi supirktos lietuviškos žaliavos dalis – 104 tūkst. tonų – eksportuota, daugiausia į Lenkiją ir šiek tiek į Latviją bei Vokietiją.
