Alus irgi lietuviškas, kaip ir kalba, kuria liejamas apmaudas komentuojant žaidėjų veiksmus. Tai tipinis vakaro vaizdelis Bostone, Linkolnšyro grafystėje. Praeitą savaitę išsiaiškinta, kad tai yra Jungtinės Karalystės vieta, kur labiausiai jaučiama segregacija.
Šiame viduramžius menančiame mieste su kassavaitiniais turgumis gyvena didžiausias nuošimtis rytų europiečių visoje šalyje – tad imigrantams nėra jokio poreikio integruotis į visuomenę.
39 metų dviejų vaikų tėtis Emilis Kovalis, atsikėlęs iš Lietuvos sostinės Vilniaus prieš šešerius metus ir reguliariai bare žiūrintis krepšinį, laikraščiui „The Sun“ sekmadienį sakė: „Mums jis čia patinka. Atrodo, lyg gyventume Lietuvoje.“
Vienas iš šešių 65 tūkst. gyventojų turinčio miesto žmonių yra gimęs užsienyje. Juos čia atviliojo siūlomas darbas žemės ūkyje ir fabrikuose.
„Policy Exchange“ ekspertų komisija pagal 2011 metų gyventojų surašymo duomenis tyrė, kaip nacionalinės mažumos maišosi su kitomis grupėmis.
Kitaip tariant, buvo stengiamasi nustatyti, ar skirtingų tautybių žmonės dirba kartu, ar gyvena vieni kitų kaimynystėje.
Emilio ir jo 32 metų žmonos Tatjanos, kurie abu dirba fabrikuose, nestebina Bostono vieta sąraše, nusakančiame integracijos gylį.
Savo dvi dukteris jie augina 120 tūkst. svarų sterlingų kainavusiame name, kurį nusipirko Vaismedžių Sodo gatvėje (Orchard Street), kur 40 iš 46 namų gyvena imigrantai.
Per puskilometrį yra du prekybos centrai, priklausantys savininkams iš Baltijos šalių, ir daugiau kaip pusė parduotuvių miesto centrinėje Vakarų gatvėje (West Street) taip pat priklauso rytų europiečiams.
Tatjana sako: „Mes gauname mėgstamų produktų iš namų: dešrų, mėsos gaminių, bulvių dideliuose maišuose. Puiku.“
Emilis pridūrė: „Mes tikrai gerbiame Britanijos kultūrą, bet čia tiek daug mūsų šalies, kad namų ilgesys nekamuoja. Abi mano seserys čia – ketinu atsivežti čia mamą. Tatjanos mama irgi apie tai galvoja.
Čia yra daugybė užsieniečių iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos, tad aš jaučiuosi namie, kadangi moku tas kalbas“.
Jaunesnioji dukra Milana, trejų metų, kalba su tėvais lietuviškai, o dvylikametė Evelina puikiai kalba angliškai.
Ji lanko „Haven High Academy“, kur būna toli nuo vienintelių imigrantų vaikų.
Tatjana paaiškino: „Sakyčiau, kad yra 50 procentų anglų, 50 procentų rytų europiečių.“
Tačiau Emilis pridūrė: „Vien dėl to, kad man patinka lietuviški daiktai ir aš didžiuojuosi savo šalimi, nereiškia, kad aš nekenčiu Britanijos kultūros. Ne, aš gerbiu ją.“
„Žmonės kalba apie segregaciją – aš nemojuoju Lietuvos vėliava ir nesakau, kad nekenčiu britų, bet mums patinka lietuviški daiktai.“
„Tikiuosi, tai britams nekelia rūpesčio. Mes nenorime nieko skriausti.“
Parengė Leonas Grybauskas
