Energetinės priklausomybės lygis ES 2014-aisiais buvo didesnis nei 1990 metais, tačiau nesiekė 2008-aisiais pasiekto aukščiausio piko. Rodiklis 1990-2014 metų laikotarpiu kilo nepastoviai, tiesa, nuo pat 2004-ųjų jis nuolatos viršijo 50-ties proc. ribą.
2014 metais atskirose Europos Sąjungos narėse energetinės priklausomybės lygis stipriai skyrėsi: maždaug pusė jų didžiąją dalį energijos importavo, o pusės valstybių lygis buvo registruojamas gerokai žemiau 50-ties proc. ribos.
Iš ES šalių mažiausiai priklausomos nuo energijos importo buvo šios ES šalys: Estija (8,9 proc.), Danija (12,8 proc.), Rumunija (17,0 proc.), Lenkija (28,6 proc.), Čekija (30,4 proc.), Švedija (32,0 proc.), Nyderlandai (33,8 proc.) ir Bulgarija (34,5 proc.).
Didžiausias energetinės priklausomybės rodiklis minėtu laikotarpiu buvo užfiksuotas Maltoje (97,7 proc.), Liuksemburge (96,6 proc.), Kipre (93,4 proc.), Airijoje (85,3 proc.), Belgijoje (80,1 proc.) ir Lietuvoje (77,9 proc.).
Tarp penkių didžiausių energijos vartotojų ES 2014 metais mažiausiai priklausoma nuo energijos importo buvo Didžioji Britanija (45,5 proc.) ir Prancūzija (46,1 proc.), priešingai nei Vokietija (61,4 proc.), Ispanija (72,9 proc.) ir Italija (75,9 proc.).
„Eurostat“ atkreipia dėmesį, kad 2014 metais žemiausią energetinės priklausomybės lygį nuo pat 1990-ųjų užregistravo devynios ES narės: Bulgarija, Estija, Prancūzija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija ir Rumunija. Savo ruožtu, Čekija tapo vienintele ES valstybe, 2014-aisiais pasiekusia energetinės priklausomybės piką.
