Energetinės priklausomybės lygis ES 2014-aisiais buvo didesnis
nei 1990 metais, tačiau nesiekė 2008-aisiais pasiekto aukščiausio
piko. Rodiklis 1990-2014 metų laikotarpiu kilo nepastoviai, tiesa,
nuo pat 2004-ųjų jis nuolatos viršijo 50-ties proc. ribą.
2014 metais atskirose Europos Sąjungos narėse energetinės
priklausomybės lygis stipriai skyrėsi: maždaug pusė jų didžiąją
dalį energijos importavo, o pusės valstybių lygis buvo
registruojamas gerokai žemiau 50-ties proc. ribos.
Iš ES šalių mažiausiai priklausomos nuo energijos importo buvo
šios ES šalys: Estija (8,9 proc.), Danija (12,8 proc.), Rumunija
(17,0 proc.), Lenkija (28,6 proc.), Čekija (30,4 proc.), Švedija
(32,0 proc.), Nyderlandai (33,8 proc.) ir Bulgarija (34,5 proc.).
Didžiausias energetinės priklausomybės rodiklis minėtu laikotarpiu
buvo užfiksuotas Maltoje (97,7 proc.), Liuksemburge (96,6 proc.),
Kipre (93,4 proc.), Airijoje (85,3 proc.), Belgijoje (80,1 proc.)
ir Lietuvoje (77,9 proc.).
Tarp penkių didžiausių energijos vartotojų ES 2014 metais
mažiausiai priklausoma nuo energijos importo buvo Didžioji
Britanija (45,5 proc.) ir Prancūzija (46,1 proc.), priešingai nei
Vokietija (61,4 proc.), Ispanija (72,9 proc.) ir Italija (75,9
proc.).
„Eurostat“ atkreipia dėmesį, kad 2014 metais žemiausią
energetinės priklausomybės lygį nuo pat 1990-ųjų užregistravo
devynios ES narės: Bulgarija, Estija, Prancūzija, Italija, Latvija,
Liuksemburgas, Malta, Portugalija ir Rumunija. Savo ruožtu, Čekija
tapo vienintele ES valstybe, 2014-aisiais pasiekusia energetinės
priklausomybės piką.