Šioje konferencijoje pateiktas padėties šalyje indeksas parodė, kad depresinių nuotaikų lygis pernai pasiekė maksimalų per visą laikotarpį, kai centras vykdo sociologines apklausas. 2015 metais rusai vis dažniau pradėjo jausti pavydą, pyktį, agresiją ir įtūžį aplinkiniams, baimę, apmaudą ir neviltį.
Laimingų, gerai gyvenančių žmonių dalis – tų, kurių pajamos yra ne mažesnės kaip du pragyvenimo minimumai, – šalyje sudaro tik 25 procentus. Tarp neturtingųjų Rusijos žmonių 12 procentų staigiai nusirito į visišką skurdą, tai yra neteko darbo ir socialinio statuso, konstatuoja N.Tichonova. Kaip pažymima jos pranešime, labiausiai nukentėjo Maskvos vidurinė klasė ir kaimo gyventojai: „Krizė smarkiai smogė dviem gyventojų grupėms: tai Maskvai – daugiausia jauniems ir kvalifikuotiems žmonėms, ir „mažosios Rusijos“ – kaimų ir gyvenviečių gyventojams.“
28 proc. Maskvos ir Peterburgo gyventojų dirbo papildomai, kad galėtų prisidurti prie atlyginimo pagrindiniame darbe. Daugelis nukentėjo būtent pradingus papildomiems pajamų šaltiniams ir dėl būtinybės atsisakyti įprasto gyvenimo būdo – kelionių į užsienį, geros mitybos. Vidurinė klasė ir toliau mano, kad gali sau dar ką nors leisti, bet žmonės jau nebekalia nei apie savo karjeros laimėjimus, nei apie įsigytą nekilnojamąjį turtą, pažymi ekspertė.
Kol kas dar juntamas gyvenimo lygio smukimas neskatina imtis griežto protesto prie valdžią, nes rusai krizėje įžiūri išorinių veiksnių įtaką, o aukštas pragyvenimo lygis apskritai neįeina į daugelio rusų pagrindinius vertybių orientyrus. Tokius gyvenimo tikslus kaip galimybė „tapti turtingu žmogumi“ ir „daryti įtaką tam, kas vyksta visuomenėje“ sau kelia tik atitinkamai 2 ir 5 proc. apklaustųjų.
Sostinių gyventojai vis dėlto stengiasi susirasti papildomą uždarbį, įsidarbindami kur nors papildomai, o kaimuose padėtis kitokia, konstatuoja N.Tichonova. Ten žmonės kenčia nuo masinių atleidimų, atlyginimų neišmokėjimo, darbdavių išnaudojimo. Kaimo bedarbių skaičiaus dalis 2015 metais išaugo dvigubai. Darbo savaitės trukmė per metus kaimo vietovėje vidutiniškai padidėjo 4 valandomis, bet papildomų pajamų tai nedavė. „Kaimuose nemokama už viršvalandžius. Žmonės dirba viršnorminį darbą, bijodami būti atleisti“, – sako profesorė.
Pavyzdys – 2011 metų protestai
Каip prognozuoja N.Tichonova, po metų ar pusantrų pasitikėjimo valdžia reitingas gali sumažėti, o rusų latentinis (paslėptas, išoriškai nepasireiškiantis. – Red.) nepasitenkinimas savo padėtimi išaugs. Tai gali sukelti protestų bangą, mano AEM ekspertė. Ji priminė, kaip 2011 metais įvyko protestai už sąžiningus rinkimus, kuriuose dalyvavo daugybė žmonių, nors anksčiau neatrodė, kad rinkimų procesas labai jaudina šalies gyventojus. Pranešime aiškinama, kad tuo metu protesto jėgą lėmė „bendra psichologinė gyventojų būsena“.
Nuo 2011 metų Rusijos visuomenė yra bifurkacijos (dvišakumo, šakojimosi. – Red.) fazės, kai neįmanoma prognozuoti, kaip klostysis įvykiai ir kokius sprendimus priims valdžia. Nepopuliarūs žingsniai gali atsiliepti sunkiai psichologinei būsenai, pažymi N.Tichonova ir konstatuoja: Rusijos laukia rinkimai į Dūmą, o po to – prezidento rinkimai 2018 metais, todėl valdžia visaip mėgins gesinti protesto nuotaikas.
Portalas „rbc.ru“ pažymi, kad prieš metus reguliariai buvo rengiami gydytojų ir mokytojų protestai, o dabar aktyviausi šiuo klausimu – protestuojantys prieš naujo mokesčio įvedimą tolimųjų reisų vairuotojai, valiutų hipotekos turėtojai. Be to, Krasnodare pensininkai protestavo prieš lengvatų panaikinimą, o Maskvoje žmonės piktinasi dėl mokamų stovėjimo aikštelių.
Pernai ekspertai perspėjo, kad nemokamų medicinos paslaugų apimčių sumažinimas padidins mirtingumą ir gali sukelti masinius gyventojų protestus.
Be to, Uljanovo srities gubernatorius Sergejus Morozovas, pateikdamas nuorodą į „sociologinius tyrimus“, pareiškė, kad pusė gyventojų dėl pablogėjusios ekonominės padėties gali išeiti į aikštes.
Tuo metu vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas tvirtino, kad šalyje protestuotojų aktyvumas gatvėse sumažėjo.
Parengė Leonas Grybauskas
