Šios grandies verslų stiprinimas gali būti išeitis ir Lietuvos regionams, kurie kasmet demografiškai vis labiau traukiasi. „Atvažiavęs į regionus, labiausiai pajaučiu, kaip miestas ir valstybė tuštėja, kaip išvažiuoja jaunimas ir nebegrįžta.
Smulkus ir vidutinis verslas yra valstybės stuburas – normaliose Vakarų Europos valstybėse toks verslas sukuria daugiau nei 70 proc. BVP.
Tai – ne didelės įmonės, o paprasti žmonės, atsidarę individualią įmonę ar dirbantys pagal verslo liudijimą.
Palyginti ES valstybėmis, mažų šalies mažų ir vidutinių įmonių plėtojimas atsilieka keturis kartus.
Norint, kad situacija gerėtų, reikia peržiūrėti mokestines sąlygas, biurokratinius barjerus, sumažinti leidimų ir tikrinimų skaičių – kad būtų kuo daugiau laisvės veikti žmonėms, kurie nori ir gali ką nors Lietuvoje daryti,“ – kalbėjo R.Dargis. Antradienį, vasario 9-ąją, jis susitiko su Panevėžio ir Rokiškio verslo atstovais, studentais ir mokiniais. LPK prezidento teigimu, informacinės technologijos dabartiniam jaunimui atveria galimybes neišvykstant iš Lietuvos dirbti ir užsidirbti, tačiau kažkodėl jų arba nepastebime, arba nemokame jomis pasinaudoti.
„Nieko keista, jeigu mokykloje ir šeimoje jaunam žmogui nuolat kartojama, kad būdamas geras darbuotojas jis galės daug uždirbti, o jeigu bus labai geras – galės išvažiuoti iš Lietuvos.
Kokį jauną žmogų mes projektuojame? Samdomą darbuotoją. Kodėl neprojektuojame savarankiškų žmonių, kurie gali susikurti darbo vietą sau ir sukurti ją kitiems žmonėms?,“ – klausė R.Dargis.
Padrąsinti, padėti atrasti savo talentus ir pastebėti Lietuvoje egzistuojančias galimybes, anot R.Dargio, gali padėti mokytojai ir verslo atstovai.
„Vieniems atrodo, kad pramonininkai yra užsiėmę savo verslu, tačiau esame pripratę planuoti veiklas ilgesnėje perspektyvoje, todėl, matydami valstybės problemas, norime prisidėti prie jų sprendimo.
Kartu su kitomis verslo organizacijomis rodome iniciatyvą įgyvendinti svarbius pokyčius švietimo srityje. Turime daugiau investuoti į mokytojus – jų atlyginimai ir socialinės garantijos turi būti kitokie, nes mokytojas, kaip sėkmės jungtis tarp šeimos ir darbo rinkos, turėtų būti deramai laikomas valstybės elitu,“ – sakė LPK prezidentas. Kalbėdamas apie receptą, kaip regionuose gali kilti algos, LPK prezidentas išskyrė užsienio investicijas ir su tuo susijusią konkurenciją. Užsienio kapitalas dažniausiai į tokias šalis, kaip Lietuva, ateina kaip sisteminė svarbių struktūrų dalis: pavyzdžiui, atkeliama gamyba. Kartu ateina šiuolaikinės technologijos, nauja vadyba, labai skaidrus verslas ir tai yra didelis pliusas bet kuriai valstybei. „Tačiau problema, kad ypač regionuose verslininkai nenori užsienio investuotojų, nes galvoja, kad atėję užsieniečiai persivilios žmones, pakels vietos atlyginimus.
Lietuviai nesupranta, kad konkurencija kilsteli ir vietinį verslą į daug aukštesnį lygį, leidžia jiems tapti konkurencingesniais. Taip pat atėjus užsienio investicijoms, atsiranda daugiau galimybių ir smulkiam verslui plėstis. Čia kaip ežere – daugėjant vandens, kyla vandens lygis,“ – sakė R.Dargis. LPK šiuo metu rengia susitikimus su Lietuvos regionų verslininkais, bendruomenių nariais, mokyklų mokytojais ir mokiniais. Siekiama juos paraginti drąsiau kurti verslo idėjas, ryžtingiau imtis veiksmų dėl tolimesnės savo regiono ateities bei aktyviau įsijungti į būtinus pokyčius švietimo sistemoje.
